Ant Naujųjų metų slenksčio

7.

Naujųjų laikas -
šerkšną, sniegą mala
ir aš, liežuviu malu -
lazda turi - du galus
lyg žiedais,
obelų, vyšnių žiedais
žydintį kiemą
užliejo šampanas
ir naujametinis alus.

Dienomis - geriu alų,
čiulbu, ulbu,
o naktimis - smuiku groju,
šerkšną, sniegą laiminu
ir kalėdines dovanas
į svetimus namus
nešu.

Noriu pagražint -
savo mielą melą,
noriu pagražint
ir savo laiką paiką,
pasveikint noriu,
o tavo langai -
be žiburių -
žiūriu, žiūriu...

Su šventom
Kalėdom -
pasveikint noriu,
nors naktis, sakau,
tas veidrodis -
seniai sudužo. - Labas
ir statau, tau prieš akis,
kaip statybininkas
statau -
auksinių
rugių saiką.

Delsiu, stoviu
lyg prieš lietų -
pagailėjai kažkada,
to margo skėčio.

Ant Naujųjų metų
slenksčio stoviu
ir visą dieną,
visą naktį -
mokaus laukti
ir kažko -
nepaprasto laukiu,
ir kaip ežys laukiu
į neapykantos
apykaklę susitraukęs
ir pavėlavęs
į naktinį traukinį.

Delsiu, stoviu,
kažko laukiu
lyg ežys, lyg ungurys -
po žiemos šarvais
ir apledėjusiais -
klevais, beržais.