2012-12-14 00:15
Radau gražių ir įdomių metaforų, į tą patį objektą ar reiškinį pažvelgta naujai - pavyzdžiui, byrančios pilnatys,baltą spalvą mikčiojanti žiema.
2012-12-13 23:13
Mieloji,netekau žado perskaičiųsi tokį nuostabų kūrinėlį.Pritrūkau gražių žodžių jam apibūdinti,tai tik pakartosiu,kas labiausiai suvirpino širdį."Per pečius drebulys, jau atrodo ne talžo,o glosto,Ši vėjuota naktis iškedena,nurengia nuogai,-jau vargu,ar norėtum išlošti daugiau,negu duota,gal tik tiek,kiek galėtum susistumti po savo nagais."Puiku.
2012-12-13 21:23
perskaičiau, ir
tik pamikčioti tą patį vėl galiu: nuos-ta-bu.
Pečius toks ilgesys apsikabino...žiema...
Tik Vilties paukštę sugrąžint meldžiu.
2012-12-13 20:01
būtų beveik tobulai tik truputi norėtusi kažko naujesnio. šiaip labai gražu
2012-12-13 16:06
gyvumas žodžiams teikia skambesį ir grožį
2012-12-13 15:20
Ir vis dėlto aš dainoju:)
2012-12-13 15:15
Galėčiau pasakyti, kad aš išskidau į dangų...
Bet aš jau ten...
Žavus kūrinėlis:)
Ačiū:)
2012-12-13 15:08
gražumėlis.5
2012-12-13 15:01
Taip skausmingai, sulėtintai
pilnatys byra į širdį,
Liūdnas žvilgsnis nuslysta
link beskylančios tavo žvaigždės,
Pavėluotu atodūsiu
dar vis tiek tu gyvenimą girdai,
Nors sulįstų į degančią ugnį pirštai,
juk žinau, - nepadės....
5.
Link
tavo žvaigždės,
mano žvilgsnis nuslysta
ir ilgai užtrunka -
su gėlėmis rankose.
2012-12-13 14:43
Tai nieko ištaisys, šitas už praėjusį daug geresnis, labai gražus kūrinys. Malonu buvo skaityti.
2012-12-13 14:11
Praleidau vieną žodį paskutiniame posme. Turi būti:"O nuo mano peties
vilties paukštė suklykus pakyla"
Tikiuosi, kad pataisys.