Rašyk
Eilės (74947)
Fantastika (2209)
Esė (1513)
Proza (10614)
Vaikams (2541)
Slam (50)
English (1152)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Laukinė Obelis Laukinė Obelis

(Ne)prasmingas dienoraštinis įrašas apie kaltę

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Vakar po darbo aplankiau mažytę parduotuvėlę prie kalėjimo, kur pardavinėjami kalinių dirbiniai: keramika, stiklo skulptūrėlės, megztos kepurės, šliaužtinukai, žvakidės, žaislai. Žemos lubos, nedidukės, arkomis besijungiančios patalpos, grindys grįstos aptrintomis plytomis – viskas kaip pridera. Prie sunkių durų pasitiko žvakių liepsnelės, kalėdinė muzika, saldus grogo kvapas. Ir daugybė žmonių. Pirkėjai čiupinėjo palei sienas išstatytus bei ant sienų sukabintus dirbinius, matavosi, tarėsi, o tada krūvomis nešė daiktus prie prekystalio. Pardavėjos vos spėjo pakuoti. Susimokėję po nedidelę sumą ir suspaudę kalėdinių dovanų prikrautus maišus žmonės, patenkinti traukė iš parduotuvėlės, pasiruošę dovanoti artimiesiems trupinius iš to pasaulio, kurio nenorime matyti.
    Prieš išeidama irgi paprašiau grogo. Pardavėja rūpestingai pasėmė du samčius, supylė gėrimą į raudoną, širdelėmis nubučiuotą vienkartinį puodelį ir iškilmingai įteikė man į rankas.
    „Šitą angeliuką turbūt tėtis padarė“, – nugirdau. Atsisukau. Balsas buvo už arkos, kitoje mūrinės sienos pusėje. Labai norėjau pamatyti, bet kažkodėl nebepaleidau sunkių durų rankenos ir nebegrįžau. Dabar gailiuosi. Būtent tokių akimirkų dažniausiai gailiuosi gyvenime. Kaip neišpirktos bausmės.
    Išėjusi giliai įkvėpiau šaltį ir padais slysčiodama per apšarmojusį grindinį milžiniškų kamienų įrėminta alėja tolau nuo kalėjimo sienų. Netrukus patekau į gatvę, kuria ramiai plaukė pėstieji, kosėdami nuo šalčio riedėjo automobiliai. Iki dugno ištuštinusi puodelį stabtelėjau prie kavinukės. Ten stovinčioje šiukšlių dėžėje išvydau visą krūvą tų raudonų puodelių su grogo likučiais viduje. Įmečiau ir aš savąjį. Atsikračiau paskutiniuoju kroviniu iš parduotuvėlės. Prie sankryžos nužvelgiau šalia stovinčius: senyva moteris, nešina jau matytu maišeliu su dovanomis, šalia jos mergytė su balta kepure – galbūt ta, kurios tėtis gamina lėlytes?
    Išgirdusi skambutį sugrabaliojau telefoną. Atsiliepiau. „Čia iš teismo, – prisistatė balsas. – Vakar pas mus buvai kardomojo suėmimo posėdyje. Ar gali atvykti rytoj? “
    Sutariame. Įsimetusi telefoną į kišenę toliau žingsniuoju gatve. Skaičiuoju – penkios dienos. Vakar jį nutarė laikyti suimtą, o rytoj tikriausiai paleis. Nes kalėjime nėra vietų. Bus išsėdėjęs vos ne savaitę areštinės kameroje ant plastikinio čiužinio. Gal tai pakankama bausmė? Ar tik pagaminę pakankamą kiekį lėlyčių, kurias laisvi piliečiai neša dovanų savo vaikams, jie atperka savo kaltę? Jei klaustumėt manęs, atsakyčiau, kad kaltės nebegalima atpirkti – ją nešiojame amžinai – tai ir yra pati didžiausia bausmė. Gal ne visi tą supranta, ne visi tą jaučia. Todėl ir statome kalėjimus. Todėl ir ritamės į prarają.
    Grįžusi namo išpakavau dovanėlę ir pakabinau stiklinį angeliuką ant sienos dukros kambaryje. Tarytum tai galėtų kažką pakeisti.
2012-12-12 23:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-27 01:17
carpet deus
Rimtai, ir šis randasi šd? Nieko nei per daug nei per mažai, puikus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-20 22:55
būsimas__atvaizdas
paleidus kalinius iš jiems skirtų vietų, atsirastų daug prasmingų dienoraštinių įrašų. ir jau tada būtų kitas kontekstas autorės sakinukui – Todėl ir ritamės į prarają.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-14 22:21
Šnekorius
Tekstas atviras ir nuoširdus. Puikiai pateikta atmosfera. Siužetas skausmingas ir rūgštus. Tai tikras laukinės Obels vaisius. Už tai 5 balai. Žaviuosi Autore, kuri niekados nebando rašyti apie tai ko nesupranta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-14 10:37
bibliotekininkė
Jautri tema, labai. Man gaila tų kalinių, bet jie nusipelno būti nubausti. Tokie gyvenimo dėsniai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-14 00:19
TomKomPotas
Patiko bandymas paliesti dvi skausmingas kaltės atpirkimo dimensijas: 1) kiek kalėjimas gali įtakoti, keisti žmogų, ar jis jaučia kaltę; 2) koks visuomenės santykis su šiuo reiškiniu (ar pirkdami jų gaminius kažkiek pažengiame link atlaidumo, ar vis dėlto suvokiame neišvengiamą kalėjimo būtinybę ir išgyvename baimę kažką paleidus iš areštinės) . Dar patiko, kad kaliniai, teoriškai, lyg ir nusikaltę (jei jau kalėjiman pateko), o skaitydamas kaltę pajutau aš. Dabar pažaibuosiu: 1) labai patiko tas momentas su vaiko, atpažįstančio tėčio gaminį, balsu, sukčiau visus apmąstymus aplink skirtingus vaikų likimus, o kūrinėlyje prie to sugrįžtama tik priešpaskutiniame sakinyje; 2) manau per daug bandyta aprėpti - daug prasmingų minčių kūrinėlyje, tačiau lyg ir pasigedau ryškesnio pagrindinės išvados akcentavimo. 5 (bet su minusu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-13 10:19
Teta_Santa
...reikia padėti angalams išskleisti sparnus. Kūrinys prasmingas. Puiku.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-13 00:21
Daineko
vaikštau su tavim ir pykstu ant šiukšlių dėžės.žaviuos tavo talentu.5(vis dėlto)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-13 00:17
Erla
Geras kurinukas, tik ne vieta siuksliadiezeje
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą