norėjau užaugti, o dabar –
kuo toliau – tuo baisiau
griebia širdį ir spaudžia
paskutinį kartą
atsidūstantys
vaikystėj mirtis neegzistavo
net pamenu kartą
mušėmės su kiemo vaikais
dėl pakrūmėj rasto ežio
gaišenos
baugu, kai net mirę
atminty – amžinai gyvi –
šypsos, patarimus dalina tik
naujų akimirkų su jais
nebebus
kaskart iškvepiu
mirtį