Paprastai haiku neturi būti viskas kaip ant delno, turi išlikti paslapties,svarbu ir kitos haiku taisyklės. Ypač pabaiga turi būti itin stipri, apibūdinanti taikliausiai mintį.
Haiku labai svarbus žmogaus/gamtos santykis, aplinkos fragmento poveikis vidiniam išgyvenimui, na aš, asmeniškai, dar vertinu, kai būna šis tas paslėpta už eilučių. Šokančios eglutės, drugeliai ant lūpų, širdies naujas puslapis ir apšerkšnijęs rytas patiko labiausiai. Ir kiti šilti, šviesios nuotaikos, nors rafinuotumo šiek tiek pasigedau, taigi (ne tik) už kiekybę- 4.
"Haiku, arba hokku, yra trumpiausia japonų poezijos forma, einanti šimtmečiais per generacijų generacijas iki mūsų dienų.
Haiku yra trijų eilučių, septyniolikos skiemenų visiškai išbaigtas eilėraštis. Pirmoji ir trečioji eilutė turi po penkis skiemenis, o antroji - septynis. Haiku eilėraščiuose rimas nenaudojamas.<...>".
:)