Slenka vilkstine sutvėrimai
Nešasi kiekvienas savo juodą paslaptį lašą vandens
Ištikimai neišduodamą dykumoj be horizontų
Paliktoj saulės net be nakties žvaigždynų
Blaško narelius neryškiai besiplaikstančius vis ta pati dykynė
Atskilęs ištirpsta šešėlyje skendimui nasrų beribių
Paskutinės melodijos smilčių girgždesio pavymui
Nesustoja siluetai plevenantys į tolį
Atskirais gyvenimais su savo paslaptimis
Judantys kartu vis trumpėjančia vilkstine