Jūros bangos ošia mano vardą,
Medžiai šnara kuždesiu tyliu,
Vėsuma salsvu rūku atplaukus
Supa žemę švelnumu ir ramumu.
Bet kažko į ilgesį įklimpus
Sėdžiu susimąsčius, nerami..
Danguje tiek daug žvaigždžių pripilta,
Mintyse gyvena sumaištis.
Vakaras ir vėliai atskubėjęs,
Nebe toks, ne toks jau kaip anksčiau,
Atsigręžus pamatau šešėlius,
Bet miražais vėliai uždangstau..