Esi ne
Žemės grumstas
Ant dirvono,
Vienintelis kažkam
Iš praeivių milijono,
Tik rožė
Ant dar šilto
Meilės delno,
Ir rytas jau
Jau pasižada tave prikelti...
Tik vienas grumstas,
o jame visa žemė telpa.
Tik žmogus, vienintelis
iš milijono.
Tik ašara, bet
vandenynais ošia.
Tik meilės kapas,
nesustabdo einančių pirmyn.