Gerai. Forma išlaikyta, gamtos yra (ir debesų patalai tokie apgaulingi, ir rymojimas - lyg tyla prieš audrą), pabaiga jausminga, audra sieja aplinką ir vidinius išgyvenimus. Iki pilnos laimės man, asmeniškai, pritrūko lyg ir kokios rafinuotos užuominos, kas sukėlė tą audrą sieloje - juk ne dėl aušrinės ji?(: Bet tikrai gerai - 4.
Dėkoju visiems kuo nuoširdžiausiai už patarimus,kritiką,vertinimus.Didelis ačiū Gerb.Nijolei Kerusauskienei,atsiuntusiai į paštą apie haikų rašymo taisykles.Ramios nakties.