Plyšta iš skausmo širdis, nes aš išeinu.
Nei akimirkai tavęs iš galvos išmest negaliu.
Tu man vienintelė ir tą puikiai žinai.
Be tavęs mano siela suduš ir taip liks amžinai.
Ar diena, ar minutė ar metai man nesvarbu.
Nes kiekvieną sekundę be tavęs aš kenčiu.
Kai į sapną neriu vos užmerkęs akis.
Aš meldžiuos, nes tikiuos tave ten išvyst.
Išeinu, bet sugrįšiu - negaliu be tavęs.
Aš prašau – nepamiršk kaip mums gera drauge.
Nenuliūsk, nekentėk, miegoki saldžiai.
Su aušra aš sugrįšiu, apkabinsiu stipriai.