rašyk.lt: Kūriniai / Pranas / Eil. pakuždėti sau (XXVI)

Tu manęs, mano dukra, neklauski,
Kur ir kaip susitiksime vėl,
Bet į atmintį tavo įspraudžiu
Gerą nuojautą, kad
Ten, kur buvom,
Kur esam,
Dar būsim
Nepavargsime būti maži.

Aš nenoriu žvaigždės.
Man pakanka žvaigždutės
Vos prašvitus aukštai pakylėto paukštelio giesmės
Vyturėlis mažytis ten virpa
Ir lakštutė į saują mums tilps

Jau girdžiu,
Kad ir vakaras gieda kaip rytas.

Tu manęs, mano dukra, neklauski,
Kur ir kaip susitiksime vėl

Blogas komentaras Rodyti?

2012-11-27 17:37

Pranas

ytakos turi ir Jūsų esė. Laukiu, kad - bent prozoje - jis ir pats pakalbės.
Ačiū, kad užėjote,

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-11-27 17:13

Širdį suvirpino:) Labai gražus kūrinėlis:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-11-27 13:35

TomKomPotas

"nepavargsime būti maži" - penkios mažos žvaigždutės jau vien už tai.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-11-27 08:55

Juozas Staputis

Nuostabus ir optimistinis laukimas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-11-27 08:11

Teta_Santa

skaitau,

tarsi ramybe apsigobiu, vaizdu, mintim.
Dievuliau, kiek nedaug tereikia,
kad vėl pataptumei savim.
Iš paukščių choro tik mažos lakštutės.
Iš didelio žvaigždyno tik vienos žvaigždės.
Apsigobiu žodžiu...jau vakaras nušvinta...
Sakyk, kada ir kur mes susitiksim vėl?...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-11-27 06:50

Kadagys

Labai gražus kūrinys sveikinu

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

1 2 3 4 5 6
[iš viso: 106]