Miniatiūros vogtais pavadinimais (3)

Sapnų nublokšti


  Vergas Kirabas sapnavo save laimingą.
  Pabudęs jis žinojo, kad tikrovė visai kitokia. Aplink buvo daugybė likimo draugų, kai kurie iš jų, net juokavo, vienas juokas pasigavo ir Kirabą, juokėsi ir jis, iš visos širdies.
Kartais taip jau būna gyvenime, juokiesi pro ašaras, bet pakeisti gyvenimo nebegali, nes pats gyvenimas iš sapnų nubloškia į realybę. O ir dauguma žmonių juokiasi skaudama širdimi.


              Šiukšlyno žmonės 
 

  Gimiau. Įvairiausi daiktai buvo šalia: televizorius, magnetafonas, maisto likučiai, įvairiausių dydžių drabužiai...
  Juokiausi, nors ir kaip būtų keista, juokiausi dėl to, kad gimiau, ir tik vėliau pradėjau verkti, nes daiktų buvo daugybė, o dėmesio nesulaukiau, Tada tai buvo mano išsigelbėjimas.
  Būdamas aštuoniolikos, vėl čia grįžtu, nes vaikų namai jau neprivalo manęs daugiau laikyti ir dabar man visai nejuokinga, kad grįžtu namo...


              Metai


  Tuk tuk.
  - Kas ten?
  - Mes tavo metai įsileisk!
  - Kad man jūsų nereikia.
  - Bet mums reikia tavęs, kitur neišeisim, neįleisi, vidurnaktį paslapčia įslinksim.
  Taip ir žiūriu į metus, būrais trobon sugužėjusius, ir kas kart jų vis daugiau.


            Visada pateka saulė

  Visada pateka saulė. Bet kartais, ją užstoja debesys.