Gnomai

4.

Niekas nežino,
ar ta žvaigždė -
gyvena virš mūsų?
- Velniai žino kas -
svilina akis,
degina rankas, kažkas
ir per vasarą -
žaibai, griaustiniai
žiedai, sniegas ant šakų
lyg rankų ir iš visų
pakampių -
tarp šešėlių juodų
gnomai renkasi.

Svetimuose miškuose
nejauku. Ant šakų,
drevėse įsitaisiusios mūzos
pikti gnomai sėdi
per naktis budi, sargauja
ir tolumoje
boluoja, jų namai
auga - jų pilys
ir akyse - šviesu, šviesu,
margas šunelis
vis loja ir loja.
Manęs, iš miškų
niekas nevaro
seni gnomai -
skolas atidėlioja
ir atidėlioja.

Ir niekas nežino
ar ta žvaigždė
gyvena virš mūsų?
Gnomai atvažiuoja
sunkvežimiais
ir autobusais
ir pas mus
ant aukšto
gyvena dvi mūzos.
ir žaidžia ant slenksčio -
dvi jų mergiūkštės -
murzinos.