Seilėlydis

ėjo ir nuėjo
dulkinu keliu
net neatsisukęs
šaukiamas vardu

pasiklydęs laiko
kryžkelių gausoj
nesuradęs laimės
kasdienos skalsoj

ėjo ir nuėjo
nešinas skausmu
angelas besparnis
nykstančiu keliu

nukryžiuotai meilei
meldėsi žiogai
rudenėjo metai
augančiais vaikais

sužieduotais paukščiais
sklandė kasdiena
leidosi ir kilo
saulė negyva

nužydėję sodai
vystančiais žiedais
pėdsakus užklojo
praeities aidais

ėjo ir nuėjo
dulkinu keliu
angelas besparnis
nešinas skausmu

elyza