Nuo ledinės vienatvės sustingsta širdis,
painūs žodžiai įstringa tamsos begalybėj,
kai tavo žingsniai klaidžioja, kažkur netoli,
sielą apgaubia tirštas ilgesio rūkas.
Kai saulei tekant, iškeliauja naktis,
nusinešdama šiltą jausmo atodusį,
meilės nuoskaudą, užrakinus savy,
tarsi elgeta, prašanti išmaldos,
dar meldžiu atsidurt Tavo guoly.