Liūdni bepročiai

Liūdni bepročiai žvalgosi pro langus,
Iš daugiabučių avilių jų skausmas medumi išbėga,
Ir suklijuoja pasiklydusių praeivių žandus
Jų meilės bučiniu kvailu - nemiega…

…liūdni bepročiai niekada nemiega
Iš paslapčių svajų jų laimė netikra ištykšta
Ir ant asfalto miesto moneta nurieda,
Graži praeivė kai išblykšta.

Liūdni bepročiai geria miesto rudenius,
Kai lango atvaizduos jautrus lietus užmiega,
Ir kai šokėjos greit pamiršta judesius
Jie tyliai šį beprotnamį palieka.