16.
Retai
namus aplankau,
retai sugrįžtu,
dažnai sapnuoju -
želia daržai, sodai, pievos.
Panorau paukščių,
muzikos
pasiklausyti
ir sulaukt -
šviežios duonos
ant stalo.
Panorau -
juodraščių
šieno kupetom
sukrautų knygų -
ant stalo
panorau -
pačiūžų, slydžių
ir noriu nuvažiuot
į Viešintus
ir akmenų
atsivežti -
ne juokai,
draugai -
velniai nežino,
kokie dideli akmenys,
bet vis vien - išeitį rasim,
nors pasimetę
nuleidę rankas -
draugai.
Perskelsiu -
tuos riešutus
per pusę
ir jie bus atvežti
į Panevėžį.
Klausiu
ir atsakau -
ar skyla gyvenimai,
kaip akmenys
per pusę?
Dairaus, žvalgaus -
suraikęs akmenis,
kaip sūrius,
ir nuotaika
ir nuotaka
lyg būčiau
sutraiškęs musę.
Nepatiklūs
kaimiečiai
kaip akmenys -
skiriasi
jaunavedžiai
ir debesys
kaip veidrodžiai skyla -
įsivaizduoti įmanoma -
kaimiečiai, paukščiai
giesmininkai, jau buvo,
jaunieji, jau buvo
ir anksti atsikėlus -
nežinau -
ką pasakyti,
ką parašyti
ir šoka valsus -
girtoje galvoje
apstulbinti jaunieji -
prisigėrę -
neramaus Laiko,
tiesos ir logikos
ir sunku surasti
kažką švelnaus ir gero -
tarp tų, akmenų,
tarp jaunikių, paukščių
ir paprastų
kaimiečių,
žmonių -
nuo dalgio, spragilo
ir aš laukiu -
skambučio,
kad išklausytas
būčiau.