Nerami diena

13.

Išties
per dienų dienas -
paukščiai čiulba
pažeme skrisdami.
Ridenasi saulė
mintis sukdama -
kalnų, miškų randais -
ridenasi saulė
tarsi diena nerami,

o aš, kaip kadaise
per vasaras
pjaunu žolę
tašau akmenis -
daug niekų
prisigalvojęs,
o mūsų - jaunavedžiai
tarsi paukščiai -
jaunikis
kaip gandro snapas,
jaunoji,
kaip gulbės sparnas
o jų uošviai -
surūgę
kaip krienai -
žvilgsniai
kartus.

Jaunikis - sakalas,
o ne voras šykštus
ant jo skruostų -
lašai laimės, valios.

Gęsta žvaigždės.
Palengva aušta
ateina - laimės,
meilės valanda,
o man - poilsis -
po pamainos,
ramybė
po įtemptos dienos
tie, saulės ramentai,
kaip tėvo namui
atrama. Vėtros Vienos
valsus šoka
pabalęs dangus -
bus artimas,
vienu kartu, kitoks,
o kol išauš,
reikės, naujos meilės,
rytais,
vakarais -
aplankys
švelnumas,
liūdnumas.

Išties
per dienų dienas -
čiulba paukščiai
rytais, vakarais -
pažeme skrisdami
baigias diena nerami,
plaikstosi
moterų juokas -
viršum kelių,
pakelių. Grįžta žmonės
per dienas
nusivarę nuo kojų
Ateina naktys -
su giliu liūdesiu -
praregėjimais
praskiestos - ir,
ir, ir, ir, ir...
visi miega -
keisti netikėtumai
ir nieko.