Senamadžiui

išėjęs iš trobelės
iki pusės nuogas
alsuojant ryto šalnai
kojos skęsta
lapų debesuos
klajoja mintys
leidžiasi takais
slėptuvėm grybų
sodyboje senoj
suradęs gilumoj
medinio šulinio
ledinį vandenį
nulieja galvą 
spinduliu
aušroj
pagauna  kirvį
pakeliui
į  mišką
naminiu
vynu nešinas
eilių skaptuot
teptukai
mėtosi
paletės ir dažai
persipina
vaizdai nespėja
džiūt ant drobių
veržiasi eilėm
keliauja kirvis
tašo tapo
medituoja
spalvingus
užkalbėjimus
ligšiol