kartą užtikau paukštytę
jų buvo ir daugiau zujančių tarp
elektros laidų kamerų ir keiksmų
„masuotė eina! „
(eina ei na…)
diena pokšėjo tarsi spragėsiai
ant viengungiško čiužinio iš ramumo
paklaikęs režisierius dirigavo aptirpusiems
šakočiams o jų spygliai
dilgino visas
tik viena išsisuko nors ir buvo priekyje
veržės į žvaigždes bet taip ir liko
mano užanty pasikviečiau ją į alyvų celę
ji buvo gera
sakiau praskėsk kojas mažyte kitaip
nefokusuoja mano 1964-ųjų objektyvas
ji buvo gera sakiau panerk į lapų venas kitaip
neatkimši mano diafragmos ji buvo gera
nes žinojo
tupintiems ant laidų žvirbliams sunku suvokti
kas yra tikra o kas nelabai