Kai lietus, dargana
ar net sniegas...
aš išduotas -
išduot negaliu
nors nemyli daugiau manęs niekas -
aš pamiršt praeities negaliu
Kas pašauks?
Kas paglostys?
Sušildys?
Ar kąsnelį nuo stalo numes
Aš einu -
nepraradęs dar viltį
Aš myliu
ir vis ieškau Tavęs....
Visos letenos mano sušalo
tik dar vis neužšąla širdis
Kas nekės -
nemylės nieko savo
Kas sustos -
gal pašauks jo viltis?
Negailėki manęs,
nevaryki...
Būki mano draugu visada
nors širdis nekalta dar mažytė
Bet ji tavo visur visada
Nesiskūsiu likimui
nei Dievui...
ir klajosiu kol rasiu Tave
jei nelaimė užklups niekadėja
aš užmigsiu visam kažkada


rududu












