7.
Rašiau
prirašiau
pavargau,
mezgiau,
numezgiau kojines -
išardžiau,
o šalia - akiratis
ir dangus
kaip laiškas
be adreso,
o virš pievų, laukų -
klevas, ąžuolas,
be lapų, šakų
kaip ir aš - yrantis,
o ledas, sniegas -
visas taisykles,
kaip šešėlius griaužia
ir praradusios
padorumą
ropoja mintys
kaip bitės
nematomais šedevrais,
o aš, kaip laiškas -
be adreso
ir mano žvaigždės
per kraują, ugnį
į mūsų laimę žengia.
Brendam
per sniegą, purvą,
įremiam kaktas - mamai
į petį ir slepiamės
nuo atsitiktinės kulkos.
Nutolsta pėdos
ir sužinom -
pradžia čia,
ar kelio galas,
o aš, kaip laiškas -
be ženklo, be voko,
be adreso
ir dangaus, rūko -
uždangos plyšta
ir mes - išeinam -
klystkeliais.