Mano norai

1.

Mano Likimas -
kaip lokys -
užkimęs.
Šuliniai užakę,
debesų bandos -
užšalę -
bulvių maišus velkam
ir krinta grūdai
į žemę
išalkusią,
o už daržinės -
kito pasaulio galas -
takai, keliai,
lyg voratinklių gijos
ir iškėlę galvas -
iš griovių -
vandens lelijos.

O aš, gyvenu -
pasaulio pakrašty
ir norai
maži, dideli,
kaip užuojautos,
kaip prisiminimai karšti,
o aplink - ežerai, ežios,
kiaulių, kiaunių gardai...

Raudonų plytų
sandėlis -
kviečių, avižų
ir šilumos
sandėris,
o mano saulė -
debesų žydrais
sandalais avi
ir tokia gašli
ir tokia slidi -
mano saulė
ir mėnulis,
kaip kiaušinis -
nevirtas, žalias
ir daigai, pumpurai -
žali, žali...

Ir išnyra -
iš atminties,
iš mano gilumos -
gegutės žiemos,
o aš, noriu -
rugius pjauti
ir miežius kulti
ir ima žmonės -
mano paslaptis -
vakarais aiškintis
ir ima dėstyt -
teisybę
ir aš, noriu
prieš visus -
išpažint savo kaltę
ir išpustyti, išplakti -
savų svetimų -
dalgių ašmenis
ir bučiuotis noriu -
kartu, kartu
ir persižegnojęs
tris kartus -
noriu paimti
tave į žmonas.