medis be sėklų,
fokusininko kišenėje,
tai žmogaus - meilė tikra.
atstūmus, suras
net po daugelio metų.
čia ne kaulų, ar kūno galia,
kažkas iš vidaus, aplinkui
sustabdo dulkes.
kol nemąstai, atrodo, taip turi
ir būti, bet vos uždangoms pakilus.
suvoki...
absurdo scena.
dar vėliau nuomaris,
po chirurgo pašalintos
laimės.
tiksliai pataikei, kaip koks senas braižytojas -
tiesiai per širdį.
ne tą, kurią piešėm norėdami jaumsą
išreikšti, kai buvom vaikai.
tai potencija viską suvokti,
pažinti,
patirti kitaip.
pasikeičia ir viskas tampa, taip kruopščiai,
nuobodžiai nuspėjama. dažnai kartojam kitiems,
kad juos mylime, taip tik bandome
įtikt patys sau... pripažinkime.