Eil. pakuždėti sau: (III)

Žinojau,
Kaip anksti gaižiai pragysta,
Tai, atlapojęs langą lig rytų:
— Kakariekū!

Ir netikėtai klyktelėjo gervės
— Mes grįšim dar,
Sugrįšime, gaidy, atgal, —

Girdėjau ilgesį
Po dangų verkaujančio klyksmo
Ir vis dėlto „sudie“ nepasakiau.
Nelyg sulūžusiu sparnu
Ranka apglosčiau tolimą jaunystę
Ir dar kartelį aiktelėjau lig rytų:
— Kakariekū...

O taip, sugrįšite,
Tačiau, deja, ne visos
Ir nežinia, ar bus,
Kas grįžusioms jums pagiedos gaidžiu,
Bet ačiū die,
„Sudiev“ nepasakiau:
— Kakariekūūūūūūū.....