vėjo blaškomame skersgatvyje vos keli štrichai—
stūgauja kaminų vamzdžių vargonai lietaus stichijos šventoriuje
mirkčioja geltonos žibintų akys — kur ne kur bailūs šešėlių kontūrai
perbridę purvino vandens balą susikūprina ir dingsta bromų arkose
žvangčioja monetos metamos į išmaldos prašančiojo smuiko futliarą —
sentimentalūs garsai praslysta pro gailestingumo membraną
suvirpa nekantrūs pirštai —
butelio kakliuke džiazuoja pigaus obuolinio vyno likučiai...
pergalingas minčių šuolis atgal —
mano moteris kvepia „chanel“
2012-10-08 11:57
Man patiko... Taip rudens "chaneliu" padvelkė:)
2012-10-07 19:53
Apgailestauju, bet juk visa tai – supuvęs dekadansas, ir ypač, pergalingas minčių šuolis atgal - ... į tikrąją - pabaigą – coco chanel, kaip ir visa urbanistinės kultūros produkcija, prisodrinta kancerogenais… Jūsų moteris yra dekadentinė, todėl, kaip ir ją sukūrusi kultūra, kvepia - mirtimi.
2012-10-07 19:38
Pirmos klasės mokinukas geriau žino skirybą, negu jo dziedulis. Todėl ir sprantu, koks esi mėgėjas pats save į šiukšlių dėžę įsimėžti. Taip tau paprasčiau...
Kodėl gi nekovoji už poezijos garbę be šiukšliadėžių, Medi?
Jeigu ir ateityje taip bus, aš miręs.
Tuomet lauk pakvietimo...
2012-10-07 18:48
Patiko ta netikėtai "pergalinga" pabaiga, sukontrastavusi su melancholiškai realistišku urbanistiniu peizažu.
2012-10-07 17:11
Oi, padariau klaidą pavadinime, turi būt: skersgatvyje
pataisykit, dėkui