Blaškos herojai, vos suvaldau iracionalią anarchiją, kai neklauso neklausiu kur namai, kur spintos, lovos. Groteskiškai sudėlioju: įvaizdis, vaizdas, žiūrėti į nuorodą.
Mano moteris įsirangė poeto postmodernisto lovon. Sufabrikuotas kriterijus, kritikas vėl rašys: neišlaikyta stilistika, supasi beprasmybėm.
Epidemija plinta sentimentai, išsilakstė herojai, sudraskė formą. Šiltas vakarų vėjas zefyras nepataikęs į temą užspringo. Blaško dėmesį: už lango tai temsta, tai švinta.
Dar nepaminėjau, kad dvi klaidelės pasiliko:
žiūrėtį - žiūrėti
Blaško dėmesį:
už lango (kablelio nereikia "Už lango (kur?) tai temsta (kas vyksta?), tai švinta (kas vyksta?))
tai temsta,
tai švinta.
Eilius kupinas blaškymosi (nesuvaldomi herojai, vėjas zefyras ( gal pašaliniai, nors ir šilti, bet trukdžiai) nepataiko į temą, nors dėmesį blaško), juntamas lyr. subjekto nerimas, (šioks toks) rūpestis ("kritikas vėl rašys" - kritikuos kūrinio stilistiką ir akcentuos beprasmybę) su projekcija į ateitį, su vylimusi (jei rašys kritikas, vadinasi, ir lyr. subjektas kurs).
Eilėraštyje ryškus blaškymosi momentas, nepastovumas.
Kaktutsą Pegemotui po uodega, Ho Ho Ho!...am...puvau itsėjęts ir neatėjęts, kai kaktutsai ant palangių ir panagėtse tsprendė dialemą, poezijots ratsymo teoremą. Valerijonai ir kaciukai geriau, pagalvojau ats tada, vėjo pripūtstomits autsimits, uz lango atseit etsant mėnetsiui ir Pegemotui paratsiuts kazin kokią poeziją, taip.