Šis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
O mano žeme!
Ne tik po kojom tu;
Taip pat ir mano sieloje esi.
Štai ir dabar dainuojame kartu,
Kad neišskristų vyturiai toli,
Kad kregždės lizduose vaikus perėtų
Ir virš galvos žvaigždė Žmogaus
Motulės raštais ateitį numegztų
Keliais, takeliais Lietuvos...
Todėl jau šiandien nesakau: tai aš,
Sakau: tai tu.
O jeigu tavo lūpos irgi taip kalbės,
Tai gal net nelabai svarbu.
Kur kas bebūtume,
Nes visuomet kartu.
.
Tad prašome drąsiau taures pakelti
Už tavo — mano — mūsų žemę,
Už mus visus...
Aš nesakau: tai aš,
Sakau, tai tu
Išmokei atsikvėpt laiminga ateitim
Kai ir žiemoj pragysta vyturiai,
O kregždės, nepalikdamos lizdų,
Aukštai augina Lietuvą — tėvynę..
2012-10-13 15:58
Autentiškumo čia nematau - iš XIX a. pab. - XX a. pradžios jau vartotų įvaizdžių ir patriotiškos retorikos klišių sudėliotas tekstas. 1,3
2012-10-10 22:27
Viltinga ir gražiai išreikšta Tėvynės meilė. labai patiko.
2012-10-01 16:39
Aš prisijungiu ir taipogi keliu taurę už tavo, mano, mūsų žemę. Puikiai.
2012-09-24 18:33
Tai kad be taurės savęs neįsivaizduoju. Tiesa, būna, kai gurkšteliu ir iš butelio.O aš čia juk nuo savęs rašau. Ir, beje, jau dainuodamas...
2012-09-24 09:25
Jau tas taurių kilnojimas pernelyg pas mus dažnas.
2012-09-24 08:06
Argi ne per daug drąsiai visuminė visuomenė ir dainose, ir mintyse, ir pasislėpę, kartu su seimūnukais kilnoja taurę vardan Lietuvos? Nes be jos, tikriausiai, neteksime tautos?
2012-09-23 22:22
Nebe ta jau Lietuva, deja. Bet kol Pranas taip moka ją pavaizduoti, vis dar yra vilties.
Pranas
