apsigavimas trumpam

štai ir vėl
gavau šaukimą į akistatą su jūra, atvykau nevėluodama.
liudininkai - kurčnebyliai debesys, raudona vėliava ir atletiški gelbėtojai,
neskaitant pabirusios publikos, kuriai pakanka vienos
rankos pirštų

štai ir vėl
stoviu krante, neatlikus namų darbų -
nežinau, ar smėlio mintyse privalo būt daugiau nei bateliuose,
nežinau, kodėl gelbėtojai nepuola artyn, kai dvejonės
apsemia galvą ir nesiliauja kilusios,
o tuklūs kirai viršum publikos taisyklingai kranksena sos

nušiurus vėliava - skuduras įsiutusiam vandeniui suerzint -
puikiai atlieka savo pareigas.
tylėjimas - jaukas bangoms. iki jaukumo
nedaug betrūksta, jei liudininkai nekeičia parodymų

štai ir vėl
klausiu byrėdama - kažin, kaip išmokyt bent vieną menkiausią smegenų vingelį
daryt žodžius, kaip daro Bložė - - -

jei taip nutiktų, rašyčiau be gėdos eilutę -
ilgą, nedužią, netirpią, neišplaunamą išorinių cunamių, savim pasitikinčią.
kiekvienas jos žodis, prieš virsdamas kūnu, negyventus ir nebūsimus užtikrintai
verstų gyventais ir būsimais

išbraižyčiau grakščiausiu tą eilutę šriftu smėlio pabaigoj -
nedvejočiau, kad ypatinga, tik jai skirta
vardinė banga
atūš ir gilinsis jon visą
savo neilgą gyvenimą