tėti, kurio nepažinsiu niekad, kam tu gėles dovanoji, varge varge vargeeeeeeeeeeeeeeee.
ką tas tic tac supranta, žiedai būna tiesūs - kaip žvakės, kaip stulpai, kaip pelargonijos ar dvylikta valanda lygiai.
Ilgai mąsčiau - kas per veislė "stalo" rožės. Paskui suvokiau, kad jos - ant stalo. Reiškia - jau mirusios. O kažkam - džiaugsmas. Bet kūrinėlis labai patiko.
Skamba ir atrodo, su geromis daugiareikšmiškumo (dėlioniškumo) ir naujumo dozėmis, daug įvairių kontekstų užkabinama, „stalo rožės“ kiek asocijuojasi su pieštinėmis ant stalo. Apie Zaratustrą mažai žinau, bet atrodo, kad bandymo užsimint apie vertybių pasaulį lakoniškumas – pagirtinas.