2.
Jaučiu
draugo ranką
ant peties
ir einu,
nepraradęs vilties
ir krypties
ir manęs laukia
tūkstančiai dienų
ir viena naktis -
Likimas dūkstantis
ir aš, tave apginsiu,
kol būsiu,
kaip žiedai nubyrės
tušti pažadai ir Viltis
kaip šienas liepsnos
kaip šiaudai traškės
ir už visus -
palinks
tas medis
šviesus
Vedu tave
o kur naktis nuves?
Ir krinta
rėmai bronziniai
pasprunka liūdesys
iš rankų juodas,
o tavo grakštūs keliai
ir vėl nubrozdinti,
o iš tų, paveikslų -
byra smėlis,
juodžemis,
o laukiančių - nėra,
o iš saulėlydžių,
nedaug ir šilumos -
sutems
nespėsiu
aplankyti
ir mamos
Mane apleis
laukimas,
apleis aistra
o namuose
nieko nėra
ir sugrįžta
velnio juodumo -
tūkstantis dienų
ir viena naktis
o tas ratas
trūkstantis,
netenkantis spalvos
ir lietus,
per dienas, naktis
krapnos vos, vos
O tu, ryte
ir vakare -
laukimo
ir meilės genama,
leki kaip vapsva
ir visur šviesu
ir visur tamsu
ir nuo ilgo laukimo -
plaukai sušlampa
ir aš, pavirstu lašu,
kraujo lašu,
kaip kare
o kieme -
per dienas,
naktis šaiposi
liepos žalios
ir debesų
geltonos galvos,
kaip ramunės linksta
ir juokiasi
likęs vienas
klevo lapas,
įskilusioj vazoj
ir ruošiasi,
lyg į balių
ta vienintelė
tokia linksma naktis,
ir aš, labai norėsiu
tave pralinksminti
o tu, svečiuos
ir tave,
mano plūgas
išbučiuos
Šilumos netekę
ir į rudenį
praminę taką -
tūkstančiai dienų,
tūkstančiai naktų
ir viena naktis,
nuo tamsos
trokštanti,
ar turėsi
ką parduot,
kai semia namus
tamsa kaip vanduo?
Pilna vėjų,
po dobilienas
braidai
dar braidai
sapnuose skraidai,
o šuniškas ilgesys,
užstoja šuns būdą.
Palaidojau
griausią draugą
ir pastačiau paminklą,
palei prūdą
o moterys
palei prūdą.
raudos,
ir aš, suklumpu
pilnas vėjų
ir atgaivos
Tūkstančiai dienų
ir viena naktis
ar širdis,
tą dienų
ir naktų spaudimą
atlaikys?
Kaip strutis
slepiuosi,
o šimtai trokštančių -
gyvena, vien pažadais,
gyvenimas - pažadai
ir pro tamsą
nieko nematai,
nei vaikų,
nei arklių dūkstančių
ir per džiūstantį šieną
atbris ir ateis
ta ilgiausia, metų naktis,
kaip lemtis,
o jau rytuose -
naujos dienos,
naujo ryto
sulauks
ir kaip lakštutės
rypuos,
o ta, ilgiausia
metų naktis -
buvo iš ties
be širdies.


Senamadžius








