Ir viena diena

1.

Tūkstantis
ir viena diena -
kas tas tūkstantis,
kai už auksą brangesnė
ir viena diena -
laukiu nakties pabaigos,
ir ošiant medžiams
tėvai dar miegos

Per naktis -
obuoliai sunoks,
ir vyšnios liepsnos
o Ilgesys
sulig namais,
ir medžiais išaugo
ir mus, priremia
prie sienos ir lovos.
Ilgesys lyg vilkas
seka savo auką
ir mums, iš po kojų
žemę ir smėlį
paplovęs -
paspruko
visos paslaptys
ir nepadeda,
jų sugrąžinti
nei dangus
nei žmogus

Prašvis, sutems
nubus pasakos rudens
išauš, dienų tūkstantis
ir praeis
dar viena diena
o mes, lauksim rudens
prisėdę ant akmens

Užsikrečiam
kvapais prastais
ir ginamės
nuo saulės
delnais šiltais,
o mama kepa
duoną, vėdarus,
o brolis kala
mamos
atsiknojusį kulniuką
ir bėga, ilgesys
iš vienos
į kitą vietą
ir kyla saulė
nusiritusi
už kapinių kalniuko,
o mums,
namų šilumos
ir mamos
stinga

Po visų audrų
randu tūkstančius
nugaišusių naktų
randu ir numirusią
dar viena diena,
ir aš rašau
ir duonos
neprašau

Kas mes,
kur einam mes
ir su mintimis
į dangų kyla
granito plokštės
ir nelengva
vienišam būti.
Palieja saulė
šviesos
geltoną srautą
ir šviesa užlieja
tavo skruostuose
duobutę
tvenkiasi lietus -
laiku susigriebiam
ir turime vaikų

Išgėręs
puodelį kavos
pasiduodu
be kovos
ir išauga
ilgesys
sulig namais,
medžiais didumo
ir grįžta
iš miško tėtis
ir aš, imu Ateitį
pro mikroskopą tyrinėti,
o mama,
karves melžia
ir aš, tą valandą
sugriebiu už ausų
lyg kiškį bąlantį
o mūsų vasaros
akyse tirpsta
ir aš, kaip svečias
o ta, nauja diena
lyg mergina
sujaukus
ir mano lovą
ir mane
užbučiuos.