Vainikas pasiliekantiems

Merginos iš anapus miško
žirnių lauke
rinko ramunes ir rugiagėles.
Laukas mėgavosi
žingsniais ir pasilenkimais –
būti išbertam žiedais
šį kartą nebuvo skausminga.
Gėlės vyto septynias dienas,
džiūvo vainikuose ant medinių kambario sienų.

Šaligatvio plytelės sirgo kaukšėjimu, o
sienos buvo vėsa. 
Užsibūti  tapo lengviau, nei išvykti,
nes pavojus čia neskambėjo –
slydo nesužeisdamas paviršiaus,
prilipdydamas naują popierinių tapetų
sluoksnį ant nustebusių kinivarpų,
apvainikuotų už sėslumą
be savigraužos.