nuovargis (pasek man pasaką)

lėtai paliečia pėdas
kojas įsiremia į nugarą
neteisingai sėdi
kvėpuok
kvėpuok
kūnas nori
miegelio
kūnas nori mamytės
kvėpuok kūne kvėpuok
te cigarete, kvaileli
kavos?
nuovargis jau apsėmė
palanges, pro stiklą
iš gatvės srūva tyla
ir net plastikiniai langai
nesulaikys, artėja rytas,
dydysis negrįžulo ratas, mano
vidinio žiurkėno pramogėlė,
kvepuok kūne dar nemiegok, taigi
šiąnakt sapnuosiu Tave
toks buvo burtas
mestas it paskutinė moneta
į seniai išdžiūvusį fontaną
į kurį vis dar
grįžta upėtakiai
pas kiekvieną gerklėj
lašelis jūros
bermudų trikampio
atkarpa
gelsva sruoga
kurios Tau taip
ir nenukirpau,
seserys
su dalgiais
ir išskridę
broliai

o jau turbūt nesulaikomai
ateina ruduo, dar
liepom berželiais
užtirpstančiom kojom
senutėmis prie maksimų
vaikais mašinų aikštelėse
ir taip suspaudžia taip
lyg gervės būtų
pralėkę pro širdį.