Tfu, parašiau komentą po citata, bet va ką įkėlė. :/
"tegul plėtoja tas, kas skaito"
Turbūt čia tik požiūrio į kūrinio paskirtį apskritai klausimas. Mintis tekste labai aiški ir su dideliu užmoju, bet turėjau galvoj, kad nepajutau autoriaus jausmo/pojūčio/patioriamų pasekmių dėl paveikslo "kitokumo". T.y., radau puikią idėją/planą/eskizą. Gal esu niekam tikus skaitytoja, bet visad ieškau autoriaus pozicijos/jausmo, o ne noriu pati susikūrinėt eilėraštį pagal autoriaus užduotą idėją... Tad atsiprašau, jei požiūriai nesutampa, gal taip ir turi būt.
Fukoo kam plėtoti. juk čia nėra ką plėtoti. tegul plėtoja tas, kas skaito. o plėtojant ir nusiplėtoti galima.čia jau skaitančiojo reikalas, koks tas kitas paveikslas - liūdnas, linksmas, žiemos/vasaros fone; lango rėmas ar nuotraukos. svarbiausia faktas, kad tas paveikslas/vaizdas visada kitoks. ir už rėmų nėra pabaigos, kaip kad čia yra sakoma, kad tapetai. tai asmeninis skaitytojo reikalas, kokia erdvė yra už tų rėmų. kaip sakė kažkas:o už kalnų, visai jau kitas kolūkis
o kam plėtoti. juk čia nėra ką plėtoti. tegul plėtoja tas, kas skaito. o plėtojant ir nusiplėtoti galima.
čia jau skaitančiojo reikalas, koks tas kitas paveikslas - liūdnas, linksmas, žiemos/vasaros fone; lango rėmas ar nuotraukos. svarbiausia faktas, kad tas paveikslas/vaizdas visada kitoks. ir už rėmų nėra pabaigos, kaip kad čia yra sakoma, kad tapetai. tai asmeninis skaitytojo reikalas, kokia erdvė yra už tų rėmų.
kaip sakė kažkas: o už kalnų, visai jau kitas kolūkis
Neaišku ar tas paveikslas už rėmo geresnis ar blogesnis, linksmesnis ar liūdnesnis, bet kad kitoks tai kūrinėlis įtikino. O juk toks trumpas... Patiko.