Puiki diena kilimams dulkinti

BALKONAS. DIENA
Vyras (gal susisukęs į pledą) balkone. Geria. Kažkam apačioje (ar visiems) garsiai šūkteli
VYRAS
Ei, puiki diena kilimams dulkinti!
Per balkoną įlipa Mergina (dvi kasytės)
Jis paslepia šautuvą po kėde.
Jie pasisveikindami kandžiai apsižodžiuoja
MERGINA
Ko čia tas žinutes rašinėji, jei pas tave pro duris negaliu įeit?
VYRAS 
(susiraukęs)
Aaai…
MERGINA
(po dairymosi, viduj nusijuokdama)
Vėl įstrigai?
VYRAS     
(po pauzės)
Seniai buvai.  Mama neleidžia?....
MERGINA
(pagavusi humora)
O ką, alimentų duosi?
VYRAS
(šypteli)
hm…
MERGINA
Nee.. nu rimtai, kas atsitiko?
VYRAS
Mikis.
MERGINA
(į šuns pusę)
Ko jis siunta?
VYRAS
(pakelia butelį, po pauzės)
Spėjau prigriebti.
Mergina pabando įeiti pro balkono duris
MERGINA
Tai gal man?....
VYRAS
(koja užtveria kelią) 
Tik tu nepagalvok kad aš bailys…
MERGINA
(lyg pykdama viduj)
Ne, tu nebijai, mokytojau…
Ji atsisėda ant jo kelių
MERGINA
(apsikabinusi)
Tai ką, Herbertai, pasiilgai manęs?
VYRAS
Nė gramo
MERGINA
(kaip mama)
Tai ko geri?
VYRAS
Aš kasdien geriu
MERGINA:
O 100 žinučių? Nuo ko? Nuo kaimyno?
Kaimynas už balkono pertvaros iškiša galvą
VYRAS
(linkteli į lauko pusę,  kur kažkas dulkina kilimą)
Jie kiekvieną rytą dulkina tuos kilimus. Lygiai 8 pradeda. Kaip kokie saldafonai.
MERGINA
(su gailesčiu, paglostydama plikę)
Tu jiems keršiji ir geri?
VYRAS
Juk žinai kaip tavęs nekenčiu
MERGINA
Tai šiandien spektaklis su šuniu?
        Tai rodyk...
Ji atsitraukia ir atsisėda priešais.
VYRAS
(pasuka rankenėlę)
Mikis nekenčia alkoholio kvapo
Mergina pasileidžia plaukus ir susisuka plaukus užpakaly. Atrodo romantiškiau. Vyras stebi jos nuogas kojas.
VYRAS
Dukrele, pasidulkinam?
MERGINA
Vėliau, poete.
(Reakcija į  šuns staugimą)
Na bet tu ir žiaurus
VYRAS
(užsiverčia butelį)
Aš tau toks patinku.
(Tiesia jai butelį)
Tu pati berniūkštis. Išgerk?
Mergina nereaguoja. Jis pažvelgia į kiemą.
VYRAS
Tai ar rašyt apie tuos saldafonus? Žiemą vienąkart suskaičiavau jų dvylika kieme. Jie trepsėjo ant tų savo sumyžtų kilimų, trynė juos baltu sniegu... Žirmūnai yra nukvakusių senių rajonas. Ruskės bobos, na tokios su plaukų kupetomis ant galvų, juos... senukus va tuos... kasdien siunčia nachui kilimų dulkinti...
MERGINA
Ne-į-do-mu. Geriau parašyk apie senį ir šunį....
VYRAS
(pagauna, pagyvėja)
.... jis tempia seną šunį už grandinės, šautuvas rankoje... A ble, Brisiaus galas, nuvalkiota...
MERGINA
(azartiškai)
Ne... visai ne...  Tegu jis pririša šunį prie kriaušės.
VYRAS
Gerai. Vakaras, kriaušė, šuo... Vaizdinga... ir kas?
(Gurkšteli)
Mergina taip pat gurkšteli. Vyras pasuka garso rankenėlę.
MERGINA
Užčiaupk tą šunį!
Vyras išsitraukia šautuvą iš po sedynės. Nusitaiko į šunį. Į kieme kilimą dulkinantį senį, į kaimyną. Nutaiko šautuvą tiesiai į Merginą....
MERGINA
Ir jis išauna.
(Jis imituoja šūvį)
VYRAS
Pff...
MERGINA
(kiek pasisuka)
Aha! Ir jis pataiko į šuns grandinę.  Nukerta ją.
Piktas šuo urzgia kambary. Agresyviai šoka į lango pusę. Vyras net atsitraukia.
MERGINA
(šypteli
Taip jis atsiduria kriaušėje...
VYRAS
(šypteli, slėpdamas išgąstį, su ironija)
O, čia gerai!.... 
(Surimtėja, nusuka žvilgsnį, pauzė)
Varom į Paryžių?
MERGINA
Kada?
VYRAS
(atkunta)
Septyniolikto. Pas Papievį. Paimsim Parulskį...
MERGINA
(pratęsia ironiją)
tai gal mano mamą, ji parašys recenziją.
VYRAS
Tai sutariam?
MERGINA
Ne.
VYRAS
(juokaudamas)
Taigi Parulskis turtingas...
MERGINA
Aš nenoriu.
Ilgoka pauzė
MERGINA
Tu dar toj kriaušėj?
VYRAS
Jo... gal net aukščiau palipti?
MERGINA
Šuo net medį graužia iš įsiučio.
VYRAS
(skaito ką parašė)
Apsidairo, aplinkui labai gražu, vakarėja, kažkur tolumoje moterys dainuodamos eina per laukus, toli toli miškas pasidengęs rudeninėm spalvom… Jam pasidaro ramu ir gera. Dar šūkteli keliskart žmonėms, bet užkimęs nutyla…”
MERGINA
Tai ko jis nenulipa?
VYRAS
(su naiviu džiaugsmu):
Betgi ten taip faina…  Prisirpusios švytinčios kriaušės, paukštuko lizdas, jis prisimena savo vaikystę
(sako lyriškai, bet visai netikėdamas savo žodžiais)
Mergina užsidengusi veidą prunkšteli. Vyras susigėsta. Instinktyviai griebia butelį ir pasuka muzikos rankenėlę. Vyras atsisėda prie merginos kelių.
MERGINA
Tai gal jis dar pabando tegu porą kartų nulipti?
VYRAS:
Ne… Jis ten lieka nakvoti.
MERGINA
Kur? Kriaušėj?!
VYRAS
Ne, blet, žmonos lovoj.
Abu sėdi iškėlę kojas.
VYRAS
(susinepatoginęs)
Bet bliaaamba… bet kaip tu taip gali?
MERGINA
(pyktelėjus)
Ką galiu?
VYRAS
Nu jo, jeigu tu gali nerašyti, tai nerašyk. Kodėl aš negaliu? Turėčiau tokią galvą kaip tavo, tai…
(su įkvėpimu)
... tai Lietuva būtų graži! Labai graži.
Tai kodėl tu nekuri?
MERGINA
Nes aš noriu būti rimta.
VYRAS
(nustebęs)
Rimta?!
VYRAS
Tai ko tu pas mane tada ateini?
(žeidžiančiai)
Tau ką, gėda teptis menu?
(Nepatogi tyla)
MERGINA
Gal pasibučiuojam?
Vyras sutrinka. Perbraukia ranka per barzdą. Vyras veidu artėja. Šuo sukaukia.
Mergina sėdi ant balkono krašto, nuleidus kojas žemyn. Vyras bailys. Irgi sėdi, bet kojos nuleistos vidun. Vyras tarsi prisidirbęs. Mergina išgeria. Dirbtinai susvyruoja. Vyras įsikandęs ranką.
VYRAS
(nesusikoncentravęs, dirbtinokai)
Mato paukščių lizdą… suranda kiaušinį… susisuka geresnį guolį… nakvoja kitą naktį…  dar pabando keliskart nusileisti, bet  šuo urzgia, ir jis vėl gyvena medyje…
VYRAS
(gurkšteli, verksmingai)
Nu baik, Gabija, netylėk…
MERGINA
(besakydama žodžius, grįžta į vidų. Tekstą sako Vyrui tiesiai į veidą)
Tu net nepastebėjai, kad šuo seniai pastipo ir niekas jam netrukdo. Tu taip niekada ir  neišlipsi iš tos kriaušės. Orai pradės šalti, bet tu jau niekur neisi…
VYRAS
(skaudžiai durnai)
O Paryžius?!
MERGINA
(per dantis)
Herbertai, tu esi beviltiškas. Eik dulkint tų savo kilimų. Daugiau tu manęs nematysi. Aš čia paskutinį kartą.
Vyras pasimeta.
MERGINA
(šoka į akis, erzina lyg šunį)
Nori manęs? Paskutinį kartą…
Vyras parodo šuns dantis.
MERGINA
Drąsiau, poete, pasinaudok manim.
Mergina perbraukia Vyrui su basa koja. Vyrui nutįsta seilė. Vyro ranka nusileidžia Merginai prie kojos. Vyras kanda Merginai į žandą. Tampo Merginai už plaukų, pradeda grubiai ją glamonėti, seilėti, laižo šlykčiai jai veidą ir t. t. Mergina vis dar žiūri provokuojančiu žvilgsniu.
MERGINA
(nutyla ir švelniai)
Ciu ciu ciu…
Vyras ją stveria. Sugniaužia jos rankas. Mergina įsitveria į turėklus.  Vyras kilsteli Merginą. Ją tai nustebina, dėl to ji ima gaudyti orą. Vyras pasiutusiai šnopuoja. Mergina tankiai alsuoja. Vyras sukandęs dantis persveria ją per turėklus.
MERGINA
(erzina dar labiau)
Myli mane?
Mergina visa susivėlusi pradeda isteriškai kaip šunytis loti, draskytis, urgzti. Vyras šiek tiek atsitraukia. Mergina nurimsta.
MERGINA
(pašaipiai)
Juk aš tau tokia patinku?
Vyras sėdi kampe. Jis tarsi vėl lyg niekur nieko kuria savo apsakymą. Mergina su vienu batu, kitas rankoje, demonstratyviai pereina per visą balkoną.
Vyras koja užtveria Merginai kelią. Mergina sustoja, pasisuką į Vyrą, vienas kitam draugiškai šypteli.
Vyras atitraukia koją.
Mergina išeina iš balkono. 
Vyras baigia gerti butelį. Pedantiškai pastato ant palangės.
Merginos pokalbis su šuniu (Miki Miki, pasiilgau tavęs…)
Vyras ramiai atsistoja. Pakelia šautuvą. Susvyruoja. Užkiša šautuvą už durų rankenos.
Tuo metu mergina žaidžia su šuniu. Vyras prieina prie garso pultelio. Pasižiūri į Merginą. Veide žybteli grimasa. Vyras užsuka pultelį.
Šuns urzgimas, Merginos klyksmas, lojimas, kandžiojimas… Merginos klyksmas.