Net saulė danguje prigeso,
O priežastis atrodo paprasta:
Galvoj įsišvietė mažytė citata,
Kuri kaskart kartojasi
Kaip rudenį sloga...
Jau šimtą kartų.
Po jo – dar tūkstantį ir vieną
Ir vis nesotus, negana.
Kas atsitiko, Dieve,
Jeigu tave pamiršti man lengviau
Negu kad Zaratustrą,
Kai jis po dešimt metų kalnuose
Su savo ereliu ir gyvate?
„ Man išmintis manoji įkyrėjo
kaip bitei tai, kuri medaus perdaug pririnko, –
man rankų reikia tų,
kurios į žmogų tiesias“...
Ir pamanau,
Kad gal ir aš bent truputėlis Zaratustros,
Bent vienas javapjūtės lauko grūdas jo,
Man irgi norisi į žmogų tiest rankas,
Bet stop:
Ko man ieškoti ten?
Ką ten surast norėčiau?
Ai, daktare, ar aš maištausiu ar ne, o Fr.Nyčė išlieka ir man atrodo, kad jį reikėtų sąžiningai perskaityti. Aš skaitau jį tik dabar ir nedaug ką nuo savęs priduriu. Tiesiog skaitau ir laukiu progos pasišiaušti, bet jis velniškai stiprus. O mūsų filosofas Arvydas Šliogeris apie ji ir štai taip:" Dar ir dabar neaišku, kas gi iš tikrųjų buvo Nyčė, nors apie jį prirašyta kalnai knygų. Vieni jį vadina paskutiniu metafiziku, kiti psichologu, treti laisvuoju filosofu, ketvirti rašytoju, penkti dideliu šarlatanu, o dar kiti paprasčiausiu maniaku ar net silpnapročiu. Išaiškėjo tik vienas dalykas: Nyče arba be išlygų žavimasi, arba - taip pat be išlygų- jis atmetamas. Ir iš tikrųjų, būti objaktyviam Nyčės atžvilgiu ne tik labai sunku, bet gal ir nereikia."
Tai va kokie supratimai. Beje, ir A. Šliogeris apie jį parašė nemažai, o raštuose "Frydricho Nyčės antifilosopfija" paskutinis sakinys taip:[i] "Manytume, kad ir Nyčė yra neblogas bendrakeleivis sunkiame mirtingo kelyje į būties vietovę, tačiau ne vedlys, ne mokytojas, ne pranašas, o aistringo dialogo partneris".
Kaip visada, viskas puikiai sudėliota, bet. Na nepatinka man toks požiūris į gyvenimą. Siela juk nesensta? Tai kam gi save nurašinėti??? Nu, galima pasijuokti iš savo kupros, išsiklaipiusių sąnarių, ar kokio kito padėvėto kūno atributo, bet kaip gali įkyrėti sava išmintis? Negi bitė graužiasi dėl to, kad per daug medaus pririnko???
Pasikartosiu (nepyk), baik maištauti, Pranai, prieš savo Sutvėrėją...