Ach, och, ojojoj - atsiminiau, kur dar panaudota "pliauska":
Bruzdu, brazdu Bruzduliauskas,
Dairosi nuo beržo pliauskos:
- Kas čia vyksta, kas čia spiegia?
Verkdama kiškienė bėga:
- Tik pažvelk į melsvą dangų,
Ten baisi nelaimė rangos, -
Vos lemena jo martelė,
Liejas ašaros upeliais.
Kur jos krito, kur jos smigo -
„Kiškio ašarėlės“ dygo.
Skleidė žiedus ta žolelė,
Per pievelę, per kalvelę...
Net į mišką nužydėjo -
Keršto kelią pažymėjo...
Na, kaip turėtų matytis, tai kentauras jau padėvėtas, gal todėl ji ieško Orfėjo?
Gal ir pliauska neišradinga, bet neradau kitokio tam įvaizdžiui įrankio. Beje "pliauskų" eilėse gal visai nepasitaiko?
tylayla - aš irgi tos nuomonės, kad yla vis tiek išlenda iš maišo, na nebūtų yla.
Deja, pastebėjau tik viena klaidą - po paskutinio sakinuko nepadėtas taškas. Juk, tamsta, rodotės kaip mokyta, tai galėtumėte pasidėti tašką, kad ir mintyse. Ne viską primatau gal dar kur raidė ne ta atspausta, bet dar kartą perskaičiau - nematau klaidų. Galėtumėte parodyti, būčiau dėkingas už jūs elgesį dvasingą...
nu juokingai; o parodija ir yra, kad būtų juokinga, ne liūdna; bet akivaizdžiai autorius išreiškia santykį į poeziją, t.y. pasako, kad jam ta jos poezija dabar nemadinga atrodo, ne?.. (man toks įspūdis susidarė.)
kaip ten bebūtų, skaityti buvo linksma, juokinga greta reakcija šalia tų dramatiškai lyriškų eilučių; tai ir juokinga. (su pliauska pasirodė neišradingai, parašyta bele kas; nu nuobodokai, o visa kita juokingai.) man patiko. tik pliauska pakeisčiau.
nieko nesakau prieš Juditą, (rašydama šį komentarą) –kalbu apie jūsų kūrinį /parodiją/; turi linksmų juoko vibracijų. rodos esate linksmų plaučių; įdomu būtų sėdėt šalia jūsų kokiame nors rimtame poezijos vakare, kur dramatiškai ir svarbiai įsijautę poetai, liūdnom kankinių povyzom linguotų savo eiles, o jūs sau po nosim tai komentuotumėte saviškai; esat kūrybingas, kūrybiškai komentuojate eilėraščiais. patiko.