Nuotrauka. Vyras, kurio nesutikau kelionėje

Kas dieną pažvelgia į tave su baime netekti,
lyg būtumei ta, kuri pasirinktą dieną šoka nuo aukšto tramplino
į vandenis, nešančius požemin ar vandenynan.
Arba žiūri dangaus atspindžių akimis, kaip tuomet,
kai pagimdei pirmagimį sūnų.
Vyras, kurio nesutikai kelionėje, pažįsta pasaulį ir žino savo jėgą:
jam nebereikia keliauti, renkant
akmenukų kolekciją iš viso pasaulio kalnų ir pakrančių,
paliekant vietoj akmens tolimoj karalystėj 
savo nesėkmes, pastangas išsilaikyti.
Čia jo nėra, tik tvirtovės, kurias jis nugalėjo, nebūdamas karvedžiu,
tik miestai ir tiltai, statyti gyvybės ir karo vardan,
tik paveiksluose nutapytos kabaretų ir aukštuomenės moterys.
Šio vyro nesutiksi kelionėse, —
jis niekada nepalieka namų, savo laukų,
tik minties valia kviečia tave, besiblaškančią pasirinkimuose.