Kasdien (2)

Tyliu.
Nors taip ilgai neiškentėsiu –
Migla, įslinkus į akis,
Gesina šviesą, paukštį, mišką,
Vaizdus, kuriais pasaulis taip žavus...
Skaudi lemtis kasdien arčiau,
Tačiau dar vis tyliu.
Tik savyje katukės draskos
Ir nerimo daugiau,
Net kartais šypteliu į miglą akyse –
Matyt, per didelis užaugau...
Ne juodas varnas šviesą lesa,
Ir netgi ne tamsi naktis;
It sodas žydinti migla
Baltai dainuodama keliauja per akis---
O mama, ar ją keikti šitokią galiu?