Tik prisiminimai

Jau daug metų tavęs nebėra-
Vietoj sodo tik plytintis laukas.
Nemarguoja motulės skara
Ir pareinančios niekas nelaukia.

Nebeliko takelio sugrįžt
Ir to vingio pro seną kaimyną.
Neišdrįsta net pienės pražyst,
Gyvulių nesigirdi baubimo.

Negirdėt jau lakštučių dainų,
Tiktai varnos virš lauko pakyla.
Mintimis pro pušelę einu,
Atsiremti į vakaro tylą...

Atminty liko kvapas žiedų
Ir bitelių dūzgimas sodyboj,
Ilgakojai gandrai virš lizdų
Ir užmingančio vėjo ramybė.

Kiek jau metų tavęs nebėra,
Bet dažnai naktimis susapnuoju.
Rieda ašara skruostu tyra-
Vėl po savo gimtinę klajoju...

Ir nešu atminty tuos laikus,
Kai sodyba nuo juoko klegėjo,
Bet kas buvo, daugiau nebebus, -
Po laukus blaškos vienišas vėjas...