Solo

Įsikniubau smakru į delną
Ir regisi: ant rankos laikosi galva.
O į akis dangus sruvena
Per sodą, jo medžius,
Apglostydamas valandas dienos.
Aš  jau ne mažas, jau nebe...
Net užmirštu, kad  –  būdavo  – taip tėvas rymo,
Pro langą gaudydamas šviesą
Ir paniūniuodamas jai solo giesmele:
– Tai viskas,  tra - ra - ra, kas taip gražu,
Kai kojos nekalia
Ir rankomis pasispiria galva.
Tra – ra, Vinculi, tra-ta ta...