Kanopos girdisi

Šoka, rėkauja,

Ekstazėje paskendę

Ne žmonės

Ir

Ne angelai.

Karštais kvėpavimais

Naktį jie sustingdę

Ir

Į niekur

Žvilgsnius įsmeigę,

Nagus išskleidę,

Mielieji,

Apsideginę raudonai

Ir juodai.

Jie dvokia ugnimi

Ir samanom

Jie kvepia.

Į žemę juodą

Jie tvirtu žingsniu

Įžengia.