Joninėse

Aš įbrisiu į naktį ugningai alsuojančio miesto, 
Kur saliutų šviesom užsidegę  liepsnoja  krantai,
Kad  kaitria tvankuma mano kūną ekstazė paliestų
Ir šokdintų viduj   prašnekėję tylos  sakiniai.

Kad staiga pražydėtų slaptingas Joninių papartis,
Kai maža voverė savo didelę voverę ras.
Bet maldausiu nakties, kad pamilusio vardo netartų,
Nes supykusi laumė iškvies pragaištingas galias.

O kol kas minioje, apkabinusi prieblandos fiestą -
Mėnulinėj valtelėj  , kuri su manim   upėj plauks –
Aš pamiršiu, kad ryt vėl vaišinsiu  vienatvę nekviestą
Ir prieš veidrodį kelsiu  mažytį bokalą alaus.