Rašyk
Eilės (77271)
Fantastika (2263)
Esė (1538)
Proza (10804)
Vaikams (2638)
Slam (65)
English (1199)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





ieva3003 ieva3003

Artefaktas (konkursas: FL)

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


2012 metų pavasarį Sereikiškių parkas (kitaip – Bernardinų sodas) buvo uždarytas rekonstrukcijai. Prasidėjo archeologiniai kasinėjimai.

2012 metų vasarą tamsiu koridoriumi bėgo vyriškis. Prasegta sutana plazdėjo, matėsi Levi Strauss džinsai. Vyriškis įpuolė į salę ir sušuko:
- Kol mes gynėm Vandžiogalą, archeologai surado artefaktą Bernardinų sode.
Trys sutanoti vyriškiai, sėdėję prie masyvaus ąžuolo stalo, pakėlė galvas.
- Uf, daug vargom su Vandžiogala ir tuo velnio vaiku. Skaitėte Delfi komentarus? Mensonas davė dešimt litų gatvės muzikantui, koks jis mielas, koks jis pozityvus... Pfu, velnio išpera, vos Vandžiogalos bažnyčios nesugriovė...
- Kokias galias turi artefaktas? - susidomėjo vyriausiasis iš susirinkusiųjų.
- Iš Platono pasaulio perkelia idėjas į daiktų pasaulį. - atraportavo įbėgėlis.
- Kaip atrodo?
- Akmenukas iš Platono urvo.
- Ką gi, kol kas visų mūsų galvose blogio idėja, Bafometo ženklas, kurį Katedros aikštėje rodė Mensonas. Artėti prie idėjas perkeliančio artefakto mes negalime, - atsiduso vyriausiasis šventikas. - Belieka melstis, kad Platono urvo akmenukas bus numestas prie šiukšlių ir nepriartės prie jokios idėjos. O vėliau mes tą artefaktą sunaikinsim...

2012 metų vasarą, kaip ir kiekvieną vasarą, Vilnius buvo ištuštėjęs. Pagrindinėse Senamiesčio gatvėse buriavosi leipstantys nuo karščio turistai, tačiau toliau Onos bažnyčios jie nenuklysdavo. Asta trynėsi prie uždaryto Sereikiškių parko įėjimo. Guvi trylikametė buvo ką tik išgėrusi butelį sidro per pusę su bevardžiu herojumi. Apsvaigusi ji sėdėjo ant gėlių klombos prie kebabinės. Pasigirdo keli sintezatoriaus akordai. Prieš Sereikiškių parko vartus pasikėlė kanalizacijos liukas ir iš kanalizacijos vamzdžio išlipo ūsuotas santechnikas.
- Dvidešimt ketvirtas kambarys, išorinis pasaulis, - sumurmėjo apvalainas, neaukšto ūgio žmogutis. Jis įdėmiai nužvelgė Astą, pasipuošusią papūstu sijonuku, ir paklausė:
- Bon džorno. Tu – princesė?
Asta buvo Vilniaus Senamiesčio vaikas. Ji mėgo bendrauti su nepažįstamaisiais, jai neblogai sekdavosi kaulyti iš turistų centų ar cigarečių.
- Ieškai princesės? Gal tu – pedofilas? - atsakė ji.
- Atsiprašau, - atsakė santechnikas, dideliais žingsniais vaikščiodamas prie parko vartų ir baimingai dairydamasis. - Nepasakysi, kur rasti pilį, slibiną ir princesę?
Asta susimąstė.
- Gal Barbakanas tiks? Vadinasi Vilniaus Bastėja. Ten šventas Jurgis slibiną nukovė. Jei duosi cigarečių – papasakosiu, kaip viskas buvo.
Pasigirdo dar keli sintezatoriaus akordai ir klomboje, ant kurios sėdėjo Asta, atsirado mergaitės dydžio raudona gėlė.
- Neliesk ugnies gėlės, - sušuko italų kilmės vyriškis, bet buvo jau per vėlu. Asta palietė milžinišką augalą ir jis išnyko.
- Sunkiau nei su Luidžiu, - atsiduso vyras. - Ką gi, dabar tau teks pasiimti madžik fungo ir kovoti su slibinu.
Astos vyzdžiai išsiplėtė. Mergaitė neturėjo senelių kaime, dėl to vasaros atostogas leisdavo Vilniaus centre. O čia toks nuotykis.
- Eime, - tarė vyriškis. - Beje, kuo tu vardu?
- Asta, o tu?
- Marijo.
- Marijus kaip Mikutavičius?
Santechnikas nieko neatsakė.

Asta ir Marijo patraukė Maironio gatve Barbakano link. Italas ėjo dideliais žingsniais, o Asta straksėjo iš paskos. Prie naujojo Dailės akademijos pastato švytėjo ir sukosi aplink savo ašį trys Astos dydžio monetos. Marijo nuėjo prie jų. Priėjus prie monetos, pasigirsdavo garsas dzingt ir monetos išnykdavo. Dzingt, dzingt, dzingt. Asta straksėjo iš paskos.

- Atsargiai, koooooopa, - sušuko Marijo. Asta pažvelgė į priekį ir išvydo žmogaus dydžio vėžlį nuo Onos bažnyčios artėjantį prie jų. Keletas lenkų turistų užvertę galvas žiūrėjo į bažnyčią. Vienas apsidairė aplink ir pamatė vėžlį. „Zobačij, jaki gad “ buvo paskutiniai jo žodžiai. Vėžlys ėjo pro lenkų turistus, šie lengvai pakilo į orą ir dingo. Marijo įsibėgėjo ir užšoko vėžliui ant šarvo. Vėžlys paslėpė galvą ir kojas savo šarve. Marijo dar kartą stryktelėjo ant šarvo ir nušoko. Šarvas dideliu greičiu nuskriejo už Onos bažnyčios.
- Saugokis koopų ir rink monetas, - tarstelėjo Marijo Astai.
- Tik tiek? - su ironija pasakė Asta. Lenkų turistų dingimas išvėdino paskutinius sidro likučius, mergaitė ėmė nerimauti.
- Dar reikia saugotis koopa para troopa, lakitu, spini... - Marijo ironijos nesuprato.
- Supratau, supratau, rinkt monetas ir visko saugotis, - pyktelėjo Asta ir jie patraukė toliau. Praėjus keliolika metrų, prie „Mabre“ viešbučio Asta sustingo. Jos akys išsiplėtė, o vyzdžiai padidėjo tiek,  jog atrodė, kad Asta užsidėjo akinius nuo saulės.
- O labai blogai vėžliai, stovintys ant dviejų kojų? Du? Su kirviais? - paklausė Asta.
- Nešaudyk į hamer brosus, pataupyk drakonui, - sušuko Marijo. Asta nė nenutuokė, ką reiškia santechniko žodžiai. Ji baimingai dairėsi aplink.
- Bėgam ten, - ji parodė į Latako gatvės pusę ir jie nubėgo įkalnėn. Dzingt, dzingt, dzingt, jiems pakeliui dzingsėjo monetos, tačiau Astai buvo nė motais. Viršuje iškilo italo dydžio apvali musmirė.
- Kas čia! - isteriškai suspiegė Asta.
- Griebk madžik fungo, - sušuko Marijo. Asta nubėgo prie grybo. Prisilietus prie grybo ji matė, kaip grybas dingo, o viskas aplink ėmė trauktis. Asta augo ir augo, kol išaugo Vilniaus Senamiesčio namo dydžio. Grupelė japonų turistų sustojo prie jos didžiulių konversų ir ėmė fotografuoti. Asta juos lengvai paspyrė.
- Nefotkinkit po sijonu, - paraudo ji. Japonai, nepaisydami lengvų traumų po spyrio, fotografavo toliau.  „Patč, patč“ sklido iš Pilies gatvės.
- Atsargiai, koopa! - sušuko Marijo. Pastatai Astos akyse ėmė didėti. Ji traukėsi kol, tol prieš jos akis pasirodė vėžlys.
- Šok ant jo, - sušuko santechnikas ir Asta užšoko. Vėžlys įtraukė galvą ir letenas į šarvą. Asta šoktelėjo dar kartą, nuslydo nuo vėžlio šarvo. Vėžlio šarvas nuskriejo gatve ir dingo už kampo.
- Ateina daugiau koopų, - santechnikas šūktelėjo dar kartą. Asta nubėgo Bokšto gatve tolyn...

Marijus ir Asta bėgo sekami stebėtinai greit judančių vėžlių. Jie pasuko į Savičiaus gatvę, o iš ten – į siauriausią Vilniaus gatvelę. Vėžliai sustojo prie nedidelio tarpo tarp dviejų namų. Jų kiautai trukdė prasisprausti į gatvelę. Išsitaršiusiais plaukais Asta pliumptelėjo ant žemės, o Marijus liko stovėti.
- Tu imbecilas, nobas, dalbakas, fakizauras, - prapliupo raudoti Asta. Apsikabinusi kelius ji raudojo ir sijonuku šluostėsi ašaras. Marijus vaikščiojo siaurute gatvele pirmyn atgal ir burbėjo. „Sunkiau nei su Luidži... Tau juk dar su slibinu kovoti“. Vėžliai lipo vienas ant kito prie įėjimo į skersgatvį.
Po penkių minučių Asta pakėlė akis:
- Pasiskųsiu mokyklos socialkei, - karingai pareiškė ji. Prisiminusi, jog dabar vasara ir atostogos, nedrąsiai paklausė:
- Kas tas Luidži? Kas per slibinas? Kodėl sakei nešaudyt, kai pamatėm dvikojus vėžlius?
Marijo sustojo ir atsiduso:
- Luidži buvo mano brolis. Žuvo penkioliktame kambaryje. - Marijo pakėlė rankas į dangų ir dar kartą atsiduso. - Tu paėmei ugnies gėlę ir dabar gali šaudyti. Tik taip galima nugalėti slibiną. Taigi, turi eiti su manimi ir nudėt slibiną. Susirasime dar vieną madžik fungo ir tu padidėsi. Jei netyčia prisilies koopa ar slibinas – tiesiog sumažėsi, bet nemirsi. Nagi, nusišluostyk ašaras. Viskas bus gerai. Aš tau padėsiu.
- O jei aš niekur neisiu?
- Tavo šalį užplūs koopa troopos, koopa para troopos, goombos, buzi bytlai, piranja plantai, o iš vandens šokinės čyp čyp.
- Kas tie piranja plantai?
- Gėlės, kurios išlenda iš vamzdžių pačiu netikėčiausiu momentu ir suvalgo mažas mergaites.
Asta sunkiai nurijo seiles.
- Aš ne maža. Aš moku šaudyt? - Įtariai paklausė ji.
Santechnikas suglaudė rankas ir ištiesė jas į priekį:
- Sudėk taip rankas ir nusitaikyk į vėžlius. 

Ugnies kamuoliui pasiekus vėžlius, jie sutraukė galvą ir galūnes. Kiautai nuskriejo Vilniaus Senamiesčiu, atlaisvindami išėjimą iš siaurosios gatvelės. Marijo ir Asta patraukė link Barbakano. Prie baro Marijo stuktelėjo į sieną ir iš baro išvingiavo dar viena musmirė. Paauglys, ėjęs gatve, išsitraukė išmanųjį telefoną ir musmirę nufilmavo.
- Imk jį, Asta, tau fungo reikės, - švelniai pasakė italas. Asta vėl tapo didelė.

Prie įėjimo į Vilniaus Bastėją, vienintelėje rekonstrukcijos nepaliestoje vietoje sėdėjo dvigubai mažesnis už didelę Astą drakonas. Žalias drakonas skaitė knygą „Du vapyrai: sėkmės vapyro, kuris pardavė alchemiką, galinga pasąmonė ir dekupažas“. 
- Mes atėjome tavęs nudėti, - pasakė žiūrėdama iš aukšto Asta.
- Smagu, kad jūs ieškote, kuo užsiimti, - atsakė drakonas, padėjęs šio pasaulio knygą į šalį.
- Mes atėjome tavęs nudėti, - nebe taip ryžtingai pasakė Asta.
- Jūs atėjote kovoti su manimi? - paklausė drakonas.
- Na taip, mes atėjome kovoti.
- Jei jūs kovosite, bus linksma, tik kas nors būtinai susižeis.
- Mes to ir atėjome, - Asta kiek sumažėjo.
- Ko būtent jūs atėjote – šaudyti į mane ugnies kamuolius, pulti peiliais, apsikeisti nemaloniomis frazėmis, žiūrėti iš aukšto?
- Gal šaudyti ugnies kamuolius? - suabejojo Asta.
- Ką gi, pašnekėkime tik apie ugnies kamuolius. Žmonėms patinka žiūrėti į ugnį.
Asta dar sumažėjo ir drakonas tęsė:
- Kaip mes nesinešiojame visuomet skėčio, taip ir ugnies ne visur reikia.
- Ką? - suvebleno Asta ir dar sumažėjo.
- O daugybė žmonių šiuo metu apžiūrinėja Vilniaus Senamiesčio architektūrą.
Asta dar sumažėjo. Nekantriai mindžikuodamas Marijo įsiterpė į pokalbį:
- Mes atėjome tavęs nudėti.
- Esmė ne tame, kad jūs atėjote manęs nudėti, esmė – gerai dabar išsiaiškinti situaciją.
- Aiškinamės, - karingai pasakė Marijo.
- Tyrimai įrodė, kad devyniasdešimt procentų žalių drakonų mėgsta šnekėtis su žmonėmis. Mokslininkai teigia, kad visi santechnikai papuola į šiuos procentus. - nusišypsojo drakonas.
- Rimtai? - pasikasė galvą italas.
- Kada jūs pradėjote jausti norą mane nudėti ir kaip tai pasireiškė jūsų kūne? - paklausė slibinas. Asta dar labiau sumažėjo ir susilygino su slibinu Bouse.
- Spaudoje skaičiau apie mergaitę, kuri nenudėjo drakono, - Bouse vėl nusišypsojo.
- Mes tave nudėsime, - neryžtingai pasakė Marijo.
- Suprantu, kad jūs atėjo manęs nudėti, bet šioje situacijoje žymiai svarbiau pasirūpinti savo laisvalaikiu.
Asta tapo mažesnė už drakoną ir Marijo.
- Tokie jūsų įsitikinimai prie gero neprives. Karingi jūsų argumentai.
Marijo ir Asta apstulbę žiūrėjo vienas į kitą. Galop Asta susivokė.
- Čia juk čigoniškas smegenų plovimas! - šūktelėjo ji, suglaudė rankas ir paleido ugnies kamuolius.  Ugnies kamuoliai buvo kiek sumažėję, tačiau dvyliktam kamuoliui prisilietus prie drakono Bouse, drakonas išnyko, lydimas intensyvių sintezatoriaus garsų.

Pasigirdo dar keli sintezatoriaus akordai. Asta apkabino Marijo.
- Mes nugalėjome, - ji pakštelėjo Marijo į skruostą.
- Hm, hm, - kažkas krenkštelėjo už Marijo nugaros. Asta paleido Marijo iš savo glėbio. Už Marijo ji pamatė grybažmogį.
- Sveikinu, - droviai pasakė jis. - Jūs nugalėjote Bouse. Tačiau princesė – kitoje pilyje. Marijo, tavo kovos dar nesibaigė.
- Adjos, Asta, buvo malonu. Pamatysi Soniką, perduok jam linkėjimus.
Keli sintezatoriaus garsai ir Marijo išnyko kanalizacijos vamzdyje.

2012 metų vasara buvo labai karšta. Keliolika žmonių pateko į ligoninę, jiems diagnozavo šilumos smūgį. Pacientai kliedėjo apie didžiulius vėžlius, monetas, kurios dingdavo priėjus, dingstančius turistus, milžiniškas musmires ir kitką.

2012 metais, vieną karštą rugpjūčio dieną Romoje šventikas nusipirko AirBaltic bilietą į Vilnių. Vilniuje jį pasitiko trys sutanoti vyrai ir kažką pasakojo mojuodami rankomis kaip tikri italai. Šventikas iš oro uosto išskubėjo tiesiai į Bernardinų sodą. Trys jį lydėję vyrai į Bernardinų sodą nėjo. Po dešimties minučių iš sodo išėjęs Romos šventikas rankoje nešėsi mažytį akmenuką ir sulūžusią plastmasinę dėžutę, ant kurios buvo užrašyta „Nintendo“.

2012-06-25 22:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-01 05:47
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-31 16:19
forehater
šis man pasirodė nelabai įdomus. Gal dėl to, kad buvo atpasakotas Mario žaidimas ir galėjai maždaug tikėtis, kokia šyza seks toliau. Aišku, idėja gera, nepasiginčysi, bet nepirkau jo. Nežinau, kodėl. Nepasakyčiau, kad čia buvo labai daug originalumo. Tiesiog pasiskolinti personažai iš kitur ir sudėlioti į Sereikas. Vo tai tau. Ir pabaiga tokia keista. Nežinau, gal šios svetainės draugai čia labai daug įtakos tam turėjo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-10 08:09
Svoloč
Labai geras kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-24 11:43
laloona
įdomus, bet nebanalus tekstas. jaučiasi, kad jį rašė žmogus protingas ir apsiskaitęs. ir taip su visais tavo darbais, Ieva. like.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-24 16:36
tylayla
Pritariu Mil2kui;/
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-13 14:14
St Sebastianas
Smagus, ant "Ta diena" platformos sulipdytas kūrinėlis. Ne stebuklai, bet nuotaiką pakėlė.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-12 15:46
Exuss
Lyg ir turėtų būti juokinga, bet kažkaip nejuokinga pasirodė, kaip ir nejuokinga klausytis girtų žmonių kalbų. Praktiškai fanfiko fanfikas.

Paskaitinėjau komentarus, tai gal nepatiko dėl to, kad nežaidžiau aš nei sonico, nei mario.

P.S. Aš skėtį visada nešiojuosi, net žiemą, palaiko krepšio formą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-02 09:57
ieva3003
Aš tai neskubėčiau su konkurso vertinimais.
Tikiuosi sulauksim dar daugiau...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-29 21:19
Lapiuks
Manau nugalėtoją turim įito konkurso. Smaguus priminimas apie Super Mario laikus. Nors ir nelabai mėgstu aš tas fantastines komedijas, manau geresnių nesaulauksim. Lažybų punkte statyčiau už Ievą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-29 21:03
Flax
Valkas vėl labiau neteisus nei teisus :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-29 19:24
Valkas
Smagus, lengvas, haldiriškas kūrinėlis. Už rašyko ribų vargu ar galintis susilaukt pasisekimo, bet svetainėje - pats tas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-26 20:31
Meškiukas
O ką daryt tiems, kurie Super Mario net nematę? :P na, bet visi esame Mario, Contros ir Sonico vaikai. Tik pradžia kažkokia paini
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-26 13:02
Mil2kas
Iš komentarų maniau kūrinys bus geras, tad susigundžiau skaityti. Ale nieko gero čia nėra, nepatiko. :/
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-26 12:15
Sportbatis
Geras darbas. 90's kids ftw!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-26 11:56
Fake_writer
Smagus darbelis, patiko :). 
Keisčiau tuos "sintezatoriaus garsai", nes kažkaip dirbtinai atrodo.
"jaki, gad" labai liuks, galima buvo ir daugiau pavartot reakcijų iš šalies :)
Ir paskutinis pokalbis su drakonu galėtų būt kietesnis, dabar toks apsirūkęs drakoša gavosi, norėtūsi gal šustresnio truputį :)

Penkių per daug, keturi per mažai- 4,5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-26 09:45
Aurimaz
Pirmo sakinio niekaip nesupratau, kodėl Sereikiškių parkas turėjo "prasidėti".
Šiaip darbas labai neblogas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-26 07:32
Lengvai
Ahhh, Mario, Sonikas, dar betrūko važinėjančių tankų ir kažkur paslėpto erelio. Super!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-25 23:21
Flax
Beje, 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-25 23:21
Flax
Siaubas. Klausyk, bet ar gali būti dar blogiau nei SuperMarioBrothers iš Platono idėjų pasaulio?

Be to, man labai patiko drakonas. :D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą