Vaikų paveikslai

Išaušta rytas
lyg parazitas
ir aš, pro langą Zitos
kišu rankas
į svetimą kišenę,
o ten - kriaušės,
obuoliai sunokę
ir ima virpėti
lyg iš keršto,
lyg iš pykčio -
šiaudai ir šienas,
o mes, vaikai
geriam vyšnių sultis
valgom pyragus -
iš braškių, žemuogių
ir į daržą, sodą -
sliuogia saulė ilganosė
ir senelė džiaugiasi -
naujais vaikais, daigais
ir mes, per visą dieną -
tai skaisčiai saulei
negalim priešintis
ir trypiam -
savo, kitų piešinius
lyg priešus.

Prieš mus, priešais -
nuleidžia galvas
mėnuliai, saulės
ir atėjusi diena,
gražiai, mandagiai
lyg mergaitė žaidžia
po pravirais langais,
o Bobų vasara
iš kailio neriasi,
o dulkių debesys -
ištraukia iš kišenių -
raktus ir pinigus
ir nutolsta
lyg daktarai
ir lietaus lašai -
stogais, langais,
o debesys
kaip vyrai - iš marių
ima normaliai alsuoti,
apeina daržus, sodus
ir suminga
ir iš skausmo
lyg šiaudai
per visą naktį -
raitosi keliai
ir greitkeliai.

Mes, vaikai
į svečius užsukam
patikėję žiemų
ir vasarų kerais
ir tirpsta,
visus apėmęs -
svaigulys
nežmoniškas
ir nejauku -
paauglių aplinkoje
mes, vaikai
iš kailių neriamės
ir džiaugiamės -
nors obuolį,
nors kriaušę,
po žole suradę.

O saulė
suradus adatą
iššokus iš dienos
į daržą, kiemą, sodą
ir tarp namų milžinų -
sliuogia ilganosė
ir lyg kamuolys
pasineria
į aksominę tylą
ir mes, vaikai
atsisveikinam su saule
ir kaip skausmas,
mus užgriūna
nauja daina.
Rankomis pamojam
ir sumingam -
žvaigždėm tirpstant,
katei kniaukiant,
šuniui lojant
ir sumingam
lyg sugrįžę iš kino
ir už tas,
vaikiškas mintis,
judesius, žodžius -
ant vasaros sienų
pražysta paveikslai
šiauriniai.