Atėjau - kai miegojai

Atėjau - kai miegojai
Prisipažinsiu – tiesiog vengiau tavo praeities šešėlių
Tavo neperžengtų slenksčių ir uždarytų langų.
Tavo kvėpavimas toks lygus ir šviesus,
Tarsi netyčia iškvepi šviesos gūsius.
Žiūrėjau į užmerktas tavo akis,
Bijodamas kiekvieno blakstienų virpesio,
Atmenu kaip šaižiai jos suraižo tylą.
Pirštais perbraukiu tavo šilkinę odą,
Bijau pasiklysti nuošaliam kely,
Vos vos pragroju tavo šonkauliais,
Neriu į tavo plaukų upę,
Ramiai tekančia pagalvės linkiais,
Jie vis dar kvepia laisve.
Palinkęs viršum tavo lūpų
Dusindamas tave savu šešėliu,
Viena sekundė – bučinys
Tave prikels, o gal ir nužudys.
Užsiliepsnoju viską ryjančia liepsna,
Sugeriu tave visą į save,
Mūsų kaulai susilydo į vieną,
Tas pats kraujas, ta pati širdis.
Išėjau aš, o tu vis dar miegojai.
Prisipažinsiu – aš tavo kalinys
Tylus naktinis vergas,
Sudriskęs vaiduoklis,
Kuris nebesugrįš.