aurinkur debesų gaisai liežuviais kojas laižo
kalnų kalnai ir amžinoji pievų žaluma
švelni melodija birbynės plaukia aidu
ten kantrūs piemenys vis gano aveles
svajonės ten aukščiau už kalnus kyla
išsiskleidžia dangus ir leidžias dovana
ramybe meile sielos ramuma ateina ir
sudega ant aukuro aistros mirties daina
meilinga saulė leidžiasi už aukšto kalno
kai atžengia svajone pasipuošusi naktis
paukščių takas vedantis į iškentėtą rojų
piemenėliai avys driekias balta virtine
viltys kyla ir aukščiau už kalnus skrieja!
prasiveria dangus ir ... skleidžias lelija
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2012-06-10 20:03
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-13 15:26
Labai geras eilius, nuo pradžios iki pabaigos, dvelkiantis nuoširdumu ir subtilumu.Mintys plaukia lengvai, tas paukščių takas, vedantis į iškedentą r0jų, viskas čia puiku, man patiko ir mano nuomonė tokia, o kūrinys vertas stipraus 4.
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-12 15:10
svajonės ten aukščiau už kalnus kyla
Prie kalnų, užvertus galvą, visada pasvajojama... :) Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-11 10:16
Mano nuomone, kūrinėlis -puikus,tarsi išdainuotas,labai graži ,kulminacija-pabaigoje.Jautriai išreikštas,subtiliai,švelniai.Visada malonu skaityti.Sėkmės.Pagarbiai.
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-11 08:36
Diskusijų srautas paskatino išsakyti savo nuomonę.
Vakar sklaidžiau senesnius savo eilių užrašus ir kažkaip užkliuvau už kalnų vaizdo apdainavimo, žiūrint į seną Motinėlės paveikslą. Kartais pasiilgstu įprastos lyrikos. Dėl maironybės , kad ji šiose eilėse pasireiškia, tai kaip ir nepagalvojau. Kitą vertus, argi tai būtų blogai? Naujo rato neišrasime, tiesa? Kartais tampame į kažką panašūs net nepagalvodami apie tą panašumą. Kas liečia pabaigos kelias eilutes - tai autorės sumanymas išreikšti ateities viziją - patekti į amžinybės oazę, kur žydi balčiausi žiedai, lelija - sakralumo ženklas, kviečiantis "išsivalyti" nuo slogių minčių apie mirtį. Nėra žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nesusimąstytų apie tai, o kas būna po šios gyvasties baigties? Tai tik eilės . Dėkoju Guntai, mat, reikės pabandyti parinkti ritmą, melodiją ir pritariant styginiam instrumentui, išdainuoti savo viziją, žiūrint į nuostabų paveikslą. Kaip yra dainavęs Vysockis: už kalnus būna geriau tik kalnai. Malonu, kad dalijatės savo mintimis po šiomis eilėmis. Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-11 01:22
tu jau pasakei, kad tau ne - o aš pasakiau, kad čia gali būti ir daina; supratai?
žinai Pelėsiais ir kerpėm - maironio. Man patinka kai ją dainuoja pagal tą melodiją, ir žodžiai patinka, nors tau gera ar bloga, manyje mano nuomonės tai nekeičia apie reiškinį. tu pasilik sau savąją - be manęs tik. nes pasakysiu kad tavo tiesiog stokoja tolerancijos kas neįtelpa į tavo rėmelį, skaitytojau šiuo metu pasivadinęs pseudonimu mpoint; prie ko čia maironybė - daina, balsiai galūnėse žodžių - dainai palanku arba tekstas dainai palankus; pagal tą melodiją (ji puikiai dainuoja) tai Maironio "trakų pilis "patinka. (kur bėga šešupė - ne, bet būna kartais ją irgi gražiai sudainuoja - prie geros akustikos. va.) man ta ir eilius, jei apie maironybę: http://www.youtube.com/watch?v=VYlYBhDlEZ4 nuorodoje visi ženklai turi būti be tarpelių. tada išgirsite melodiją, bet gal ir taip žinot. gražiai iki skausmo ji dainuoja. Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-11 00:29
maironybės pratęsimas bet kokiu būdu. -
Gunta, trumpa santrauka, to kas parašinėta Aurinės. Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-10 23:19
kur debesų gaisai liežuviais kojas laižo
kalnų kalnai ir amžinoji pievų žaluma švelni melodija birbynės plaukia aidu ten kantrūs piemenys vis gano aveles svajonės ten aukščiau už kalnus kyla išsiskleidžia dangus ir leidžias dovana ramybe meile sielos ramuma ateina ir sudega ant aukuro aistros mirties daina meilinga saulė leidžiasi už aukšto kalno kai atžengia svajone pasipuošusi naktis paukščių takas vedantis į iškentėtą rojų piemenėliai avys driekias balta virtine viltys kyla ir aukščiau už kalnus skrieja! prasiveria dangus ir ... skleidžias lelija ------- pavyzdžiui čia priedainio tos dvi eilutės; po kiekvieno ketureilio ______________ o jūs neturėjote tokio užmanymo rašydama(s), (nepažiūrėjau kas esate pagal lytį, tai žmogus ir viskas.) kad tai būtų daina? (žiūrau žiūrau, ką tai primena, tas jūsų tekstas, jau skaitant pirmą posmą, paskui prisiminiau eilutę kažkokią "skamba birutės daina" va visas eilėraštis; tik pas jus apie armeniją, ar Gruziją taip? matote, pas jus visur galūnėse balsiai. vėl gi dainuojami) Beje, pas jus ritmiškiau kaip eilius; pavyzdžiui čia jei nedainuot o skaityti visą nuo iki kaip eilių; žodžiu, jei būtų daina, gal; kaip eilėraštis - tai jau skonio reikalas, ir vis tik neabejotinai tai eilėraštis, ne koks dienoraštinis įrašas. na o visumoje - jau yra žmonių kuriems patinka tokie tekstai - ir jie yra jų skonio reikalas. : KUR BĖGA ŠEŠUPĖ Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, Tai mūsų Tėvynė, graži Lietuva; Čia broliai artojai lietuviškai šneka, Čia skamba po kaimus Birutės daina. Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias! Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias! Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja Ir mūsų sesučių dabina kasas, Kur sode raiboji gegutė kukuoja, Ten mūsų sodybas keleivis atras. Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė, Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė. Ar giedros išaušta pavasario dienos, Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos, Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, – Mums savo Tėvynė graži visados. Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė, Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva – matute! Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę, Tu mūsų brangiausia prabočių šalis! Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė, Čia tiek atminimų atranda širdis! Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela, Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela! Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo, Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus; Čia bočiai už laisvę tiek amžių kariavo; Čia mūsų Tėvynė ir buvo, ir bus. Čia kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė, Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuva Tėvynė! Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį, Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai! Juk tėviška Tavo malonė daug gali! Mes Tavo per amžius suvargę vaikai. Neapleisk, Aukščiausis, mūs brangios tėvynės, Maloningas ir galingas per visas gadynes! Žodžiai: MAIRONIO ____ tik reiktų, kad jums muzikų kas nors sukurtų, o gal ir gražiai suskambėtų. (kaip eilėraštis ne mano - bet tai subjektyvu. nes tai tikrai neabejotinai eilėraštis, kažkam gali būti labai gražus.) bjaurus nėra, bet ne mano. Ne kičas. stilius toks, kažkam patinkantis kažkam ne, bet ne kičas. Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-10 22:17
Sutinku, kad pabaigą norėtusi pakoreguoti, bet pats eilius švarus, gražus, nuoširdus.
palinkėsiu sėkmės Mes įveikiame ne kalnus, o patys save. Edmundas Hilaris Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-10 22:00
Čia kažkur Gruzijoj? Gan neblogai, tačiau į pabaigą stringa ritmas, rimas, o pabaigoj tas lelijos skleidimasis - visai naivus, reiktų paieškot stipresnės gal netikėtos pabaigos.Sėkmės.
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-10 21:28
man čia gyvenimo = mirties lygtis, kaži ar yra toks rojus prie kalnų, o eilius man įtiko,vertinu gerai
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |