Pritariu,kad Gunta -klysta.Šis kūrinėlis- nuostabus,o be to autorius mėgsta gilintis labiau į filosofinius pamąstymus,kas glūdi giliau,viduje,gal tai jausmai,tai ,kas jungia du žmones,kurie artimi dvasia?Nuostabu,Juozuk,Jūs- šaunuolis,gražus vidus ir tyra siela.Būkite ištikimas savo idealui.
dvi eilutės, (kada tai vyksta? parašykite trečią - bet tokią, kad tai būtų verta dėmesio - apimtų nuotaika. juk skirtingos nuotaikos apima mus, kai įsižiebia žvakė - vienu atveju, išmušė saugiklis, dingo šviesa, tu labai skubi, kitu atveju - kūčių vakarą uždegei žvakę ant stalo pastatei, vis tik ją atnešei šviesoje, ne tamsoje įžiebei - visais atvejais uždegei šviesą, bet nuo to Įsižiebimo, skirtingos progos - skirtingos nuotaikos, proga nusako kada? ir taveria kortas, viso haiku; dėmesio verta, kada netikėta proga - nenuspėjama.
štai trečia eilutė, kokia ji šventiška, žinote, iš po žiemos, žiemą dienos trumpos, nesuprasi, ar dar neišaušo, - brėkšta, ar jau temsta, nors dar nebuvo išaušę - jei diena žiemos ir ne giedra - apsiniaukusi.
štai trečia eilutė:
VĖLUS PAVASARIO VAKARAS... pajutote, tą iškilmingą žvakės įsižiebimą, romantišką tokį. Pavasaryje suūžia emocija - pradeda dūgzti bitutės ir "//kriaušės sužydo/
laišką skaito mergaitė/ mėnulio šviesoj//"...
įsižiebė
žvakė, kita
vėlus pavasario vakaras
Buson Josa -----------
Pušies šešėlis
Tyso ant demblio.
Vaiski mėnesiena
Kikaku Takarai ------------
o čia bus, autoriaus
Bašio Macuo:
Išeina pavasaris.
Paukščiai verkia, ašaros
Žuvų akyse ------------------- jauti, dar tik bus ilgiausia diena, bet pavasario išėjimas kalba apie pabaigą (vieno metų laiko) ir nuotaika yra, nors metuose pabaiga - lapkričio pabaiga... (vėlyvas ruduo). Žiema - jau šviesos, pradžios laukimas, jau už pabaigos. Yra pabaigos nuotaika - juk visada ilgu, ir mylime kai skiriamęės, arba suvokiame, juk mylėjome, nostalgija tokia. kol nesusiliejame su savastimi savo vidumi - visada jaučiame nostalgiją praeičiai. Savastyje amžinybė ir ateitis ir praeitis yra čia ir dabar.
Kelias –
Mirtinai tuščias...
Sutemos rudens vakarą
Bašio Macuo----- poeto trieilyje "Kono miči ja", kuris buvo parašytas 1694m. rudenį, kelios dienos prieš Bašio mirtį, atsiskleidžia didžio poeto vienatvė senatvėje.
________________________
čia dar Bašio haiku:
Nutūpė šaltą naktį
Ligota žąsis.
Vienišiaus nakvynė kely *
Neapsakomas grožis!
Ant jaunų žaliųjų lapų
Srūva saulės šviesa
*
Viskas, ką turiu –
Tai lengvutė moliūgo-gertuvė
Kaip ir mano gyvenimas
*
Atsibusk atsibusk
Būk man draugu
Miegantis drugeli!
*
Rudens vakarai!
Trumpina juos
Vien šnekos neskubios
*
Suploju delnais
Aidu man atliepia
Vasaros mėnuo – suplok delnais - ir girdėk ką girdi ausys ir matyk ką mato akys - naktį (vasaros naktis
per klausą ir regą.) eina pajausti nuotaiką?.. žiemą juk su pirštinėm, o jei ruduo, tada jau - ko bastais rudenio naktį? o čia nekyla klausimų, vasaros naktis, šilta, ania?..)
gražus žanras, jo grožis paprastume, bet jis labai sudėtingas.
viskas kas genialu yra PAPRASTA, bet ne viskas kas PAPRASTA, yra genialu.
geriausi Bašio mokiniai yra skaitomi Kikaku, Ransecu, Kioriku, Džioso, Kiorai, Ecudžin, Hokuši, Sampu, Šiko, Jaha. Toks yra tradicinis dešimties žymiausių Bašio mokinių sarašas.
Gyvam poetui esant, jo mokiniais laikė save DAUGIAU nei 2000 (tūkstančiai) poetų, rašiusių haiku, Tačiau tikrų mokinių buvo daug mažiau, tik apie 60 (šešiasdešimt.)
yra ir daugiau Mokytojų, haiku meistrų, Issa, Buson,
Vakaro vėjas.
Plakas bangelės
Į melsvo garnio kojas
Buson Josa, -------
IR ISSA:
*
Pavasario lietus.
Atnešė vėjas giraitėn
Išmestą laišką
*
Pasauly šiame,
Virš pragaro,
Gėriuosi žydinčiom vyšniom
*
Būda kažkaip
Netikėtai pravirko
Sena pušimi
*
Šunys jau skalyt
Ir vytis paliovė...
Kelias sniege
*
Musę mušiau
Užgavau netyčia žolėse
Žiedelį gėlės (ir matosi - tiksliau lyg girdisi, kaip juda, akims girdisi, užgautas žiedelis, musė jo neužgavo, supranti?.. gilu, ania, o žmogus skirstė, teisė,opats toks pat gyvis būdams, po saule... tai jų kultūra - dzenas. Budizmas.)
čia buvo ISSOS KOBAJAŠI TIE.
(5-7-5 forma, čia vertimai, tačiau, esmė vis tik nuotaika kuri turi įtraukti. Ir paprastumas. Mes pasaulį fiksuojame - skaitome penkiomis antenomis, tai Klausa, rega, lytėjimas, skonis, kvapas - rašydamas haiku, sekite tuos pojūčius kuriems duodama užduotis atskleisti, nutapyti vaizdą, sekite - ar jie gyvi?.. geras ten pavyzdys (rankom suplojo - mėnulis atliepia, žiemą juk su pirštinėmis. o kai sujudi - vaizdas juk sujuda - sunku nešti pelą sklidiną aliejaus, kad nė lašelis nenukristų - kokia koncentracija turi būti; suplok rankomis, pasaulis sujudės, ir mėnulis danguje - ausims aidą girdint.) Gražus žanras - tiesa.
kam aukuras? pilnatvės simetrijai? (tokiu atveju jei yra pilnatvės simetrija pas jus - tai jūsiškė pilnatvė yra ribota .) kodėl klijavo (kad rudenį ugningas, o aukuras kad pailiustruotų rudenio metą. Simetrija gamtoje yra šviesai - kaip laikrodžio švytuoklė - nuo gruodžio - Kalėdų, iki birželio - vadinamų Joninių) ruduo jau nebeatspindi tos simetrijos (šviesoje, kur trumpiausia naktis-ilgiausia diena paroje, ir atvirkščiai) kalbate apie tamsą ir šviesą - sakydamas, kad tamsa ištirpo . Visi aukurai po saule, kol saulė šviečia ir šildo - neišdegė...) nelabai kas. nei vienos eilutės, kuri pasakytų, ką jūs išjautėte, kokią nuotaiką kurią transliuotų.
Žinot kas yra haiku, kai pirma eilutė (ką autorius jaučia visa savo esybe? ir nori išsakyti rašomame haiku) antroji, (ar taip gali būti?) trečioji (būna ir taip - netikėtumas joje, ir organiškas harmoningas, jau pasakytai, pirmuose dviejuose eilutėse, informacijai, tas netikėtumas - pageidautina su daiktavardžiu paskutiniame žodyje) Rašykite pirmoje - KAS? antroje -KUR? trečioje - KADA? 5-7-5 (formate).
Ką jūs jaučiate kad ištirpo tamsa? tai pirma eilutė. (na klevo šaltinio ryte - tai neatsako į klausimą, ar taip gali būti, greičiau iškelia klausimą - kas tas klevo šaltinis? sula, skylė įgręžta kamiene, na kas gi tas klevo šaltinis? o ne, ar taip gali būti? nes kad užsiduoti klausimą "ar taip gali būti, skaitant, turi suprasti - kas gali būti, kas tai yra?, o antroje neaišku, kas tas klevo šaltinis? kas tas klevo šaltinio rytas, o kas vakaras?
ir trečia eilutė pas jus lyg ir gera, "Liepsna aukure", idant ištirpo tamsa kad liepsna aukure (tačiau kokia liepsna, kam tas aukuras? bet jokio netikėtumo, ir jokio ryšio, su antrąja, o haiku prie visų trijų klausimų, į juos turi atsakinėti vieningai ir kryptingai dinamiškai, eilutės turi būti sąveikoje tarpusavyje - eilutėse išsakyta informacija dinamiškai kryptingai sąveikoje tarpusavyje.)
jei čia pas jus ne haiku - o poezija, na manęs neužkabino, atrodo matematiškai prigalvota, neduoda pajausti (vis ta antra eilutė - joje esanti informacija nekelia klausimo "ar taip gali būti?" ji tik sukelia klausimą skaitant, "Kas tai yra?"; o tai negerai, nes trečia eilutė į jį irgi neatsako. Aukure visada liepsna, arba pelenai... Aukuras kam? auka, aukuras. Pavadinimas - jau apie jį kalbėjau. ir apie metų laikus, šviesą ATOGRĄŽĄ - tai ne tas laikas, (simetrijoje) kada klevai dega raudonai, arba geltonai.) Visumoje - haiku turi nešti nuotaiką, (įtraukti savo nuotaika, ir pageidautinas netikėtumas, o ne painumas ir daugiau nieko.)