viskas pasikeis, o per milijoną, gal vėl atlantai gyvuos , ir aiškinsis "kas tas Kristus?" ir "kas tas Erodas?", jiems buvo?... Tik šviesa - šviesa nepasikeis, visada šviesa bus šviesa - nepralaidūs jai daiktai mes šešėlį, ir po milijono metų.
eilėraštis buvo įdomus, mintis taip sau. Parašytas - išraiška savo, gražiai. Ta vieta gera:
"žmonės
murmės po nosimi – marija, marija
marija vers sėklas
karoliams" – o toliau ką rašote, tai nežinau nežinau, jei jūs apie tą, kuri Kristų pagimdė, taip nebuvo ir nebus. (mano žiniomis, man nebus, mat aš su ja vizijoje šiek tiek kalbėjau, žinok ką pasakė - tas paskui ir atsitiko pasaulyje, taip, kad aš labiau linkusi tikėti Ja, o ne jūsų pranašyste.) Kaip poezija - raiška, tai patiko, bet mintis, nu ne...
tai yra - visiškai nekelia tikėjimo tuo kas ten prikalbėta, o dar kai vizijoj pati Marija pakalbėjo - paskui pasaulyje įvyko, keletas dalykų, pranašyščių jos, ar net nežinau kaip tai vadinti; (nors esu skeptikė, nu bet va, apsireiškė ir paporino - atrodė kaip ta vaizduojama marija dailininkų, tai ir nusprendžiau, kad ji tikrai yra ta Marija) tai padarė įspūdį kai tikrai atsitiko kai kas pasaulyje, kur nei buvus nebuvau. (netekėjo ji už kuo papuolė, gal taip daro marijos marijos žemėje - Lietuvoje, bet vėl matai, visada kada moterų daugiau, jos greičiau teka už pirmo pasitaikiusio... tai čia gal kokios geriau Rūtos, o ne Marijos...ar Marija lietuviškas vardas?..)